WHY ME? ( Zayn Malik )

25

- P-paleisk mane, - sumikčiojo ji ir bandė mane atstumti. kad ir kaip buvo gaila, tačiau man teko nuo jos atsitraukti. Žiūrėjau į jos persigandusias akis ir nusišypsojau, kad matau ją prieš save gyvą ir sveiką. Bet tada prisiminiau, kad tas niekšas buvo pas ją. Praėjau pro Dilą ir nuėjau į jos miegamąjį, jis buvo tuščias ir jokių ženklų, kad Yaser čia buvo nėra. Mano mobilusis supypčiojo, todėl jį išsitraukiau.

<Nežinomas numeris> Taip ir maniau, kad ji tau rūpi.

- Šūdas, - nusikeikiau, nes dabar tikrai išsidaviau.

- Z-Zayn, kodėl tu č-čia? - Pasigirdo silpnas balsas už manęs. Apsisukau ir išvydau Dilą.

- Susidėk daiktus, - sumurmėjau ir ji susiraukė.

- Aš niekur nevyksiu su tavimi, - prieštaravo ji.

- Dila, prašau neapsunkink visko. Dėkis daiktus, - dar kartą pakartojau.

Ji praėjo pro mane ir drebančiomis rankomis dėjosi daiktus į lagaminą.

- Kur mes vyksim? - Paklausė ji, kai susidėjo lagaminą.

- Nežinau, sugalvosiu kažką, - sumurmėjau ir paėmiau lagaminą jai iš rankų.

- Bet kodėl, Zayn? - Paklausė ji, kai ant naktinių šortų užsimaukšlino kelnes bei ant palaidinės užsimovė džemperį.

- Vėliau paaiškinsiu, - sumurmėjau ir norėjau čiupti jai už rankos, tačiau ji ją atitraukė.

- Aš noriu ž-žinoti, - sumikčiojo ji ir žinojau, kad ji manęs bijo.

- Sakiau, jog paaiškinsiu vėliau, - sušnabždėjau ir išėjau iš miegamojo, o ji paskui mane. Kartkartėmis apsisukdavau pažiūrėti ar ji eina paskui mane, nes maniau, jog ji bandys sprukti.

Pradariau jai mašinos dureles ir ji įsėdo. Ant galinės sėdynės padėjau jos lagaminą ir apėjęs automobilį į jį įsėdau. Mačiau kaip dreba Dilos rankos. Norėjosi jas paimti sau į delnus, tačiau susilaikiau, nes tai tik dar labiau ją išgąsdintų.

- Ar Liam taip pat prie to prikišęs nagus? - Paklausė Dila, kai išsukau iš buto kiemo.

- Kaip suprasti? - Suraukiau antakius.

- Ar jis žino, kad tu mane vėl pagrobi? - Paklausė ji.

- Ne, bet turbūt numano. - Sumurmėjau ir važiavau nežinau kur.

- Tai kas čia vyksta, Zayn? - Atsargiai paklausė.

- Yaser, - sumurmėjau ir pastebėjau kaip Dilos veido išraiška pasikeičia į neatpažįstamą. - Jis nori tau pakenkti.

- Bet kodėl, ką aš jam padariau? - Sukūkčiojo ji.

- Tu kalta tik dėl to, kad man rūpi, - sumurmėjau.

Ji daugiau nieko nesakė, o tiesiog kūkčiojo pasirėmusi į mašinos langą. Man taip spaudė širdį, nes žinojau, kad aš kaltas dėl jos ašarų. Netrukus vėl supypsėjo mano telefonas.

<Liam> Patarčiau niekur neapsistoti. Yaser pakalikai nesnaudžia ir tikrai sužinos jūsų būvimo vietą.

- Šūdas, - nusikeikiau ir Dila atsisuko į mane.

- Kas nutiko? - Pasiteiravo ji.

- Mums negalima niekur apsistoti, - sumurmėjau ir stipriau suspaudžiau vairą.

- Ar nebūtų paprasčiau, jeigu aš tiesiog mirčiau? - Paklaus Dila ir aš sustabdžiau automobilį nuošalioje vietoje.

- Nesakyk taip, - su urzgiau.

- Bet tai tiesa, - sukūkčiojo ji ir pasirėmė į mašinos stiklą.

*Dilos pozicija*

Atmerkiau akis ir tik tada suvokiau, kad buvau užmigusi. Pasukau galvą į kairę pusę ir pamačiau miegantį Zayn. Perbraukiau pirštais sau per plaukus ir mąsčiau kur aš įsivėliau. Yaser grįžo ir ieško manęs... Gal man dabar pat pasidaryti sau galą? Dar katą žvilgtelėjau į Zayn. Aš jam rūpiu, o gal jis tik meluoja? Zayn miegodamas suraukė nosį ir sučepsėjo. Nusišypsojau. Ką?

Kaži kodėl jis nusikirpo savo plaukus?

Pripažinsiu, aš bijau jo, tačiau kai jis taip ramiai miega, jis atrodo toks pažeidžiamas. Palinkau arčiau jo ir pirštų galiukai priliečiau jo trumpus plaukus. Zayn vėl suraukė nosį, tačiau nepabudo. Dar kartą pirštais perbraukiau per jo plaukus ir jo akys prasimerkė. Išsigandau, todėl atitraukiau ranką, tačiau jis čiupo už jos.

- Nenustok, - sumurmėjo jis ir padėjo mano ranką sau ant veido. - Tai taip malonu.

Ech, tikiuosi jūsų atsakymų, nes nežinau ką daryti... Ar norit tokių mielų akimirkų? Ar, kad Dila būtų baikšti ir bijotų Zayn?