WHY ME? ( Zayn Malik )

18

- Dila, - atkreipia mano dėmesį Džesika. - Viskas susitvarkys, pažadu.

- Kaip, Džesika, kaip! - Įpykusi šūktelėjau. - Kodėl jis visada iš manęs viską atima, kas man teikia laimę! Visada svajojau būti laisva, tačiau pažiūrėk kur aš atsirandu. Aš aklavietėje ir į kurią pusę beeičiau, jis mane ras ir atimsi viską, kas man teikia laimę! Kartais manau, kad geriau mirčiau negu bėgčiau nuo jo, gal tada baigtųsi šis kvailas žaidimas...

- Dila, nesakyk taip, - atsisukusi į mane sumurmėjo.

- Bet tai tiesa, - rimtai tariau. - Aš net negyvenu, o žaidžiu jo kvailą žaidimą.

- Mes viską sutvarkysim, - sumurmėjo Liam.

- Kaip? - Nusijuokiu.

- Jei reikės panaudosim jėgą, - tarė.

- Kas? Aš, tu ir Džesika, tai juokinga.

- Dar yra Harry, - sumurmėjo Džesika.

- Man galas, - sumurmėjau, bet jie negirdėjo ir ačiū Dievui.

Netrukus mes sustojome kažkokiame kieme prie nediduko namelio. Pati pirma išlipau iš mašinos ir atsistojau prieš tą namą.

- Čia tau teks laikinai pagyventi. - Tarė Džesika prieidama prie manęs.

- Vienai? - Paklausiu.

- Ne, su Harry, - nusijuokia ji.

- O kur jūs su Liam? - Paklausiu pakeldama antakį.

- Mes ieškosime Zayn, - tvirtai atsako.

- Tik pasisaugokit, prašau, - sumurmėjau ir nuėjau į namą.

Apsižvalgiau. Čia nieko ypatingo nėra. Paprasta virtuvė bei svetainė, o į kambarius nesibroviau, nes nenorėjau pasirodyti nemandagi.

- Labas, Dila, - pasisveikino Harry ir aš net krūptelėjau. Apsisukau ir pažvelgiau į jį. Net aiktelėjau, nes jo veidas buvo nusėtas mėlynėmis.

- O Dieve, Harry, - sumurmėjau ir nejučia paliečiau jo veidą. Jo lūpos persikreipė ir supratau, jog jam dar skauda. - Atleisk.

- Nieko, man patiko, - mirktelėjo jis ir aš nuraudau. Po velnių! Lyg niekur nieko atsitraukiau nuo jo ir nuėjau į svetainę. Kritau ant sofos ir patogiai įsitaisiau.

- Kaip matau tau čia patinka, - atėjęs pasakė Harry ir atsisėdo ant kitos sofos esančios prieš mane.

- Na taip, nors prabanga šis būstas nepasižymi. - Nusišypsojau ir mąsčiau kur Džesika su Liam.

- Jie išvažiavo, - lyg skaitydamas mano mintis prasitarė Harry. - Žinai, jiems jau pabodo visas šitas šūdas.

- Ne vien jiems, - sumurmėjau.

- Jie nori pradėti normalų gyvenimą be šitos painiavos. Jie įsimylėjeliai, - nusišypsojo Harry.

- O tu ar įsimylėjęs, Harry? - Dieve, aš su juo flirtuoju!

- Ne, Dila, neįsimylėjęs, - įsipatogina sofoje ir veria mane žvilgsniu, nuo ko man pasidaro nejauku.

- Regis liepei Zayn palikti mane ramybėje, - nutraukiau šią nemalonią tylą.

- Taip ir pati matai to padarinius, - liūdnai nusišypso.

- Ačiū, - sumurmėjau ir jis suraukė antakius.

- Už ką?

- Kad dabar esi su manimi, - nusišypsojau.

- Nereikia už tai dėkoti, man patinka tavo draugija. - Pala, ar jis su manimi flirtuoja. Įdomu.

- Ponaiti Harry, ar jūs su manimi flirtuojate?

- Argi aš taip galėčiau, - nusišypso Harry ir pakyla nuo sofos kaip ir aš.

Jis žiūri man į akis ir padeda savo ranką man ant liemens, tačiau aš ją nustumiu. Harry žiūri į mane sutrikęs, o aš nesakiusi nė žodžio, palieku jį vieną ir užlipu laiptais į pirmą pasitaikiusį kambarį ir užrakinu duris.

- Dila, - netrukus pasigirsta Harry balsas už durų.

- Aš negaliu, Harry! - Sušunku.

- Dila, atrakink duris ir mes ramiai pasikalbėsime, - ramiai sako Harry.

- Aš niekada negalėsiu turėti normalių santykių! - Vėl sušunku ir mano veidas pabira ašaromis.

- Dila, aš tau nieko nedarysiu ir nieko neketinau daryti.

- Aš noriu pabūti viena, prašau, - sukūkčioju ir girdžiu kaip jis atsiduso ir nulipo laiptais žemyn. Prisitraukiu prie savęs kelius ir padėjusi galvą ant suglaustų kelių, dar labiau pravirkstu. Kodėl? Vos prie manęs prisiliečia vaikinas, man prieš akis išdygsta vaizdas, kai manimi pasinaudoja. Harry žino, kad aš esu išprievartauta, aš jam prisipažinau vos Zayn mane nusivežė į kažkokius sandėlius, tačiau jis vaikinas, jis nesupranta ką man tenka iškęsti. O dar pusmetis su Yaser. Aš jaučiuosi išnaudota visomis prasmėmis.

Lėtai pakilau nuo grindų ir krentu į šiltus patalus, tačiau prieš tai nusirengiu iki apatinių. Užmerkiu akis ir pasineriu į miegą.

Mano akis pasiekė šviesa, todėl greitai jas pramerkiau.

- Harry? - Nustebusi paklausiu matydama jį pusnuogį, nes jis vilkėjo tik džinsus, kurie tobulai jam tiko.

- Nėra laiko, Dila, Zayn čia, - dūsaudamas pratarė, todėl greitai šokau iš lovos. Harry perbėgo akimis per mano kūną, tačiau man tai buvo nė motais, dabar aš tik norėjau kuo greičiau iš čia pasprukti. Man kilo vienas klausimas, kaip Harry čia atsidūrė, jei buvau užrakinusi duris?

Greitai apsivilkau džinsus, o megztinį bei striukę pagriebiau į rankas, nes Harry pradėjo mane temptis iš kambario.

- O iš kur tu žinai, kad jis čia? - Paklausiau.

- Liam su Džesika paskambino ir pranešė, jog Zayn buvo pastebėtas važiuojant į šią vietą.

- O kur jie? - Paklausiau sunerimusi.

- Jų automobilis sugedo ir manau, tai Zayn darbas.

- Tu nori pasakyti, kad jis seniai mus stebėjo, - aiktelėjau lipdama laiptais.

- Būtent, - sumurma jis ir sustoja vos nulipęs laiptais, kad net atsitrenkiu jam į nugarą.

- Kas nutiko? - Paklausiau, tačiau jis stipriai suspaudė mano delną. Pasukau galvą ir pamačiau Zayn stovint tarpdury. Mano kvėpavimas atrodo sustojo. Zayn rudos akys nužvelgė pusnuogius mus su Harry ir jo akys kaip mat pajuodavo. Pasislėpiau už tvirtos Harry nugaros ir stipriau suspaudžiau jo delną.

- Regis sutrukdžiau jums? - Prabilo Zayn.

Cha, dalis LABAI ilga, tad be nuomonių net nežadu rašyti naujos dalies. ;)