40 dalis.

1K 73 0
                                    


Zayn su Effa išėjo. Tikrai už juos džiaugiausi. Grįžau pas savo blondiną kuris buvo išsidrėbęs ant sofos ir snuduravo.
-Ei, Niall eik į lovą .- pajudina jį.
-Gerai, bet jei eisi su manim kartu.- pramerkė akis ir nerangiai atsistojo pasiėmęs ramentus. Ėjau jam iš paskos ir jį nužiūrinėjau. Ji tikrai turi gera užpakalį.
-Darcy, aš jaučiu tavo deginanti žvilgsni į savo užpakalį ,- nusijuokė Niall ir atsisuko į mane. Trenkiuos jam į šoną.
-Niekur aš nežiūriu.- pavarčiau akis.
-Myliu tave ,- pabučiavo į kaktą.
-Aš tave irgi myliu .- žiūrėjau jam tiesiai į akis.
Užlipome į antra aukštą.
-Galėtum ir susitvarkyti ,- nusijuokiau ir nuėmiau kalną drabužiu nuo jo lovos.
-Gal kada .- atsisukau į Niall ir jis buvo kiek paraudęs.
-Kaip miela, tu paraudai .- priėjau prie jo ir patampiau jam už žandų.
-Bla bla bla .- pavartė akis.
-Eik pailsėti .- paglosčiau jo veidą.
-Aš nenoriu miego,- prikando lūpą.
-Na ir ko tu nori.- apsilaižiau lūpas.
-Tavęs .- sukikeno į mano kaklą. Atsitraukiau ir pabučiavau jį. Niall švelniai paguldė ant lovos ir glostė liemenį. Perėjo prie kaklo. Išleidau negilia aimaną. Niall rankos palindo po maikute ir ja nuėmė. Mano akys plačiai atsimerkė.
-Darcy!? Kas čia ?.- prakabo kiek pakėlęs toną ir perbraukė per mano pilvo apačia ir aukščiau riešo. Niall į mane žiūrėjo su pasišlykštėjimu.
-Šia ... šia nieko .- nurijau seiles.
-Dieve, Darcy ! Tu vėl pradedi ! Tu skaudini visus ! .- nulipo nuo manęs Niall.
-Aš...
-Nieko nesakyk ! Man atsibodo tavo melas !.- užrėkė.
-Tu nieko nesupranti .- sušnabždėjau. --Ak, aš čia nieko nesuprantu ! Nori pasakyti, kad pjaustymasis normalus dalykas ?!.- čiupęs ramentus, trenkęs durimis išėjo. Mano akys prisipildė ašarų. Piršto galiukais perbraukiu per pilvo apačioje esančius gan gilius įpjovimus ir žvelgiau į ranką, ant kurios puikavosi siauros juostelės. Aš vėl tai padariau tiesiog kitaip negalėjau. Apsivilkau savo maikute ir džemperi. Sukukčiojau ir veidu ritosi dar daugiau ašarų. Žinojau tik viena aš jam šlykšti, nebepatinku jam, o gal niekada ir nepatikau. Atsistojau nuo lovos ir prikandusi lūpą stovėjau prie durų bijodama jas atidaryti. Skausmas viduje visai nemažėjo jis augo kartu su nerimu ir kukčiojimu. Nežinojau ką man daryti. Gal tiesiog išeiti? Išeiti visam iš šio suknistai gražaus gyvenimo. Nuslydau durimis nugara ir apsikabinusi kelius verkiau. Aš tikrai skaudinu žmones kurie yra aplink mane, bet man kitaip neišeina aš gimiau buti monstru.
...
Vis dar sėdėjau jo kambaryje. Girdėjau, kaip jis vaikšto apačioje. Niekaip nesusikaupiu nulipti į apačia ir išeiti iš čia visam, bet visgi tai nutiko. Nulipau į apačia ir greitai apsimoviau batus, bei striuke į rankas pasiėmiau kuprine ir apsisukau daryti duris. Žvilgtelėjau pro petį. Už manęs stovėjo Niall. Atrodo kojos neišlaikys mano kūno svorio. Giliai įkvėpiau. Dabar arba niekada nulenkiau metaline durų rankeną.
-Tu taip ir išeisi ?! Nepasakysi, kad daugiau tai nepasikartos, bet nusisukus darysi tai ir toliau .- prakalbo Niall.
-Lengva kalbėti apie skausmą, kaip pačiam neskauda.- giliai įkvėpiau. Dingu iš jo akiračio. Lauke buvo šalta, bet gražu. Pakėliau akis į dangų ir visu grožiu atsivėrė žvaigždės. Sukišau rankas į kišenes ir žingsniavau namo. Būdama netoli namų giliai įkvėpiau, kad sulaikyčiau kukčiojimą. Nusivaliau paakius ir įėjau į namus.
-Labas ! .- juokdamasi atbėgo Diana.
-Sveika.- pavėliau jos plaukus ir tvirtai apsikabinau . Nusirengiau. Užlipau į savo kambarį ir nuėjau į vonia. Istorija kartojasi ?.

Sužeista siela.Nơi câu chuyện tồn tại. Hãy khám phá bây giờ