Sužeista siela.

22 dalis.

-Niall!.- šokau ant jo ir apsivijau kojomis liemenį. Jis susvirduliavo.
-Labas .- nusijuokė ir apsisuko aplinkui.-Einam pavalgyti, labai noriu.- suzyzė Niall. Atsidusau.
-Einam, sūnelį.- pasakiau nustačiusi rūpestingos mamos balsą, paglosčiau jam galvą.
-Ačiū mamyte.- sukrykštė ir iškėlė rankas į viršų. Abu susižvilgčiojom ir nusijuokėm.
-Gerai, eime pas mane! Turiu picos!.- sukrykštė. Supynė mūsų pirštus prikando lūpą. Jis per dažnai ja prikanda, bet man tai netrukdo, net patinka. Nusišypsojau sau.
-Žinai, negavau šiandien bučinuko.- pirštu palietė savo lūpas.
-Eik jau .- vaidinau nustebusi. Jis linktelėjo ir išsišiepė.
-Tikrai taip.- linkčiojo.
-Na, kad taip sakai.- nusijuokiau ir su šypsena pabučiavau jį.
-Žinai, man skauda lūpas.- nusišypsojo puse lūpos.
-Tai viskas aišku, kažkas valgyti nebenori.- nusijuokiau.
-Noriu, bet man reikia vaistų.- suzyzė.
-Tikiuosi tu man nemeluoji?.- apsimečiau susimąsčiusia. Ant savo lūpų pajaučiau šiltas Niall lūpas.
-Na, o dabar galime eiti.- prikando lūpą. Jis taip seksualiai atrodo. Mes ėjome parku. Buvo kiek vėsoka, bet ne per šaltą. Po pusvalandžio ar greičiau buvome pas jį. Nusiaviau batus ir pasikabinau striuke.
-Nekreipk dėmesio, pas mane betvarkė.- kiek susigedęs rinki nešvarius indus nuo stalo.
-Dabar susireikšminsiu ir paliksiu tave.- kalbėjau rimtu balsu. Niall pašovė į mikrobangų krosnelę picas.
-Tu neišdrįstum .- priėjo prie manęs ir prispaudė prie virtuvinio stalo krašto.
-Ar tai įšukis Horan?.- prikandau lūpą.
-Taip.- žėjo tiesiai į mano akis.
-Tai gerai Horan, aš tave palieku.
-Visu pirma tu pasiilgsi to.- lėtai pasilenkė ir švelniai pabučiavo mano kaklo odą.- antrą tu neištvėriau be mano apkabinimų ir trečia tu neištversi be šių.- lėtai, bet labai švelniai pabučiavo man į lūpas.
-Niall, tu mulkis.- pašiaušiau jo plaukus. Niall nusijuokė ir tvirtai mane apkabino.
Mikrobangų krosnelė kelis kartus supipsėjo pranešdama, kad picos jau sušilo. Niall išėmė ir viską suruošė svetainėje prie televizoriau. Tipiškas Niall.
-Šiandien rodys futbolą.- suspiegė lyg maža mergaitė Niall.
-Vilkai prieš meškas!.- surėkiau Niall į ausį.
-Iš kur žinai?.- atsisuko į mane.
-Vilkai laimės!.- apsilaižiau lūpas ir atsikandau picos.
-Meškos geriau žaidžia.- sukryžiavo rankas Niall.
-Sutinku, bet jų vartininkas neturi reakcijos, mano močiutė sugebėtu įmušti įvarti.- dėsčiau mintis.
-Na dar pažiūrėsim.- atsikando Niall mano picos.
-Šiknius!.- nusijuokiau. Jis į mane užsivėpsojo. Pasidarė nemalonu.
-Kas? Kažkur išsitepiau?.- valiausi veidą.
-Ne, tiesiog tu labai graži.- palietė mano veidą ir nusišypsojo. Nuraudau.
-Niall, tu nusišneki.- nusijuokiau.
-Nejau savo merginai negaliu pasakyti, kad ji graži?.- su šypsena kalbėjo jis. Buvo taip gera girdėti jo tokius žodžius, atrodo jie užgydys visas žaizdas esančias vyduje. Jis mane apkabino, ramiai stebėjom varžybas.
...
-Tai buvo nesąžininga.- zyzė, kaip mažas vaikas Niall, kadangi meškos pralošė varžybas.
-Sakiau, kad vilkai laimės.- su pirštu dūriau jam į žandą. Nusijuokiau. Jis tik nusimaivė ir iškišo liežuvį. Atsistojau ir patraukiau link balkono. Įėjau ten, man reikis gryno oro. Ten stovėjo du balti gultai ant jų kelios spalvotos padūškėlęs ir staliukas su nerta servetėle. Atsirėmiau į baltą balkono atitvarą. Už akių užkliuvo cigarečių pakelis. Atsidusau. Aplink savo liemenį pajaučiau malonia šilumą.
-Čia gražu.- nusišypsojau, savo rankas uždėjau ant jo.
-Šiandien giedrą ir matosi žvaigždės.- sušnabždėjo į ausį Niall.
-Visai nešalta.- nusišypsojau.
Niekada nemaniau, kad stovėsiu balkone su savo vaikinu ir šnekėsiu apie orą. Tai gali skambėti iš ties kvailai ir juokingai, bet tai vyksta. Čia ir dabar.
-Žinai tau reiktu mesti.- parodžiau į pakelį.
-Nėra taip paprasta, mieloji.- apkabino stipriau ir padėjo smakrą ant mano peties. Pūstelėjo šaltas vėjas priversdamas mano kūną sudrebėti.
-Eime vidun, nenoriu, kad susirgtum.- rūpestingai tarė. Linktelėjau jam.
-Žinai man reiktu namo.- atsidusau ir žvilgtelėjau į savo telefoną kuris rodė puse dešimtos vakaro, neįtikėtina, kaip greitai bėga laikas su mylimu žmogumi, nusišypsojau sau.. Taip pat gavau žinute nuo mamos, kad dešimta būčiau namuose.
-Parvešiu.- atsiduso.
...
Niall dar palydėjo iki durų.
-Pasiilgsiu tavęs, mieloji.- nusišypsojo man.
-Aš tavęs labiau.- prikandau lūpą. Niall mane prisitraukė arčiau ir stipriai pabučiavo.
-Labanaktis.- nusišypsojau jam. Buvau tikrai laiminga.
Jis pamojęs ir nusiuntęs oro bučinuką įsėdo į mašina ir nuvažiavo. Akys užkliuvo už sujudančių užuolaidų. Nusijuokiau tai buvo mama kuri apsimetė, kad valo langus. Įėjau į namus.
-Kaip sekėsi?.- paklausė mama. Ji įtartinai laiminga. Na ji visada šypsosi ir panašiai, bet ji nesveikai laiminga.
-Gerai. Mama tau viskas gerai?.- lėtai nusiėmiau šaliką sau nuo kaklo.
-Mes su tėčiu turine tau naujieną.- sukrykštė mama ir nusitempė mane į svetainę. Taip ir žinojau, kad jie ilgai nesusipyks. Mama mane pasodino ant sofos vos spėjus man pasisveikinti su tėčiu.
-Mama, kartoju ar tau viskas gerai?.- pakėliau antakį ir tėtis atrodė puikiai, jie net buvo susikibę rankomis, kaip du įsimylėję paaugliai.
-Mes norime tau pasakyt, kad tu turėsi sesutę.- sukrykštė mama.
-Tu laukiesi?!.- mano akys išsprogo ir burna prasivėrė.