Kubos Misija

3.

Užsiregistravusi į arenos dvikovų turnyrą, atsitraukiau nuo kompiuterio, per kurį viską ir suvedžiau. Mačiau ir jaučiau visų žvilgsnius, bet man tai rūpėjo mažiausiai. Prisėdusi prie staliuko laukiamajame, atsipūčiau ir atsirėmiau alkūnėmis į stalą, sunerdamas pirštus.

-Sveikas,- prie manęs prisėdo keli žaidėjai. Tai buvo trys vaikinai, o vieną iš jų jau pažinau. Nebuvome vienas kitą matydami laimingi. Pamačiusi per jo petį permestą, ginklą, kurį daviau visai neseniai, patenkinta šyptelėjau.- Mūsų komandoje dar yra laisva vieta ir mums tikrai praverstų stiprus žaidėjas. Vis dėl to čia bus tikros žudynės.

Pažvelgusi į vaikiną žaliais plaukais, kurių kelios sruogos buvo papuoštos karoliukais, numykiau neaiškų garsą, pareikšdama, kad svarstau jų pasiūlymą.

-Kas man už tai?- paklausiau, susikišdama rankas į kišenes ir prikąsdama liežuvį tarp dantų.

Matėsi kad žaidėjai pasimetė. Užvertusi akis į viršų, išpūčiau orą iš plaučių.

-Kelintų lygių esate ir kokius ginklus turit?- Patraukiau nuo kelio apsiausto klostę, parodydama savo 25 lygio kelių apsaugas. O taip, mano draugai, aš neketinu šlamsėti aplinkui.

-Aš Yongas. Esu septinto lygio,- trečiasis žaidėjas tamsiai juodais plaukais ir kariniu apsiaustu, bei ryškiai raudonomis akimis, pasireiškė, priglausdamas ranką prie širdies.- Turiu automatą.

Ištiesęs ginklą, padavė man į rankas ir aš apžiūrėjusi, bei pavarčiusi rankose linktelėjau. Perdavusi jam į rankas atgal, pažvelgiau į mėlynplaukį.

-Tave žinau, Krihai,- užverčiau akis.- Kelinto lygio esi?

-Dvylikto.- Jis sumurmėjo, pasitaisydamas ginklo diržą, esantį ties jo pečiu.

-Likusysis?- kreipiausi į žaliaplaukį. Jo smulki barzdelė kiek rėžė akį.

-Aš Grifas. Esu penkiolikto lygio ir dažniausiai naudoju dvynes, tai yra..

-Nesu durnas- Pavarčiau akis, sekundės momentu save sustabdydama dėl norėjimo sakyti viską moteriškąja gimine. Viduje atsipūčiau iš palengvėjimo, kad neišsidaviau.- Kelinto lygio jūsų šarvai?

-Jie tik nuo penkiolikto lygio, tad tik Grifas turi,- Priminė Yongas ir aš sutikdama su jo teorija, linktelėjau.- Bet šiaip jo yra trečio.

-Tai prisidėsi prie komandos, ar ne?- Kriha kiek piktai tarė.

"Liko dvi minutės iki varžybų pradžios."-operatorės balsas vertė mane apsispręsti greičiau.

Grifas atsidaręs meniu, išsiuntė man kvietimą į komandą, kurį netrukus pamačiau prieš save. Priėmusi pakilau nuo sofos ir linktelėjau jiems.

-Susitiksime arenoje,- linktelėjau, nusiimdama nuo peties savo pagrindinį snaiperio ginklą ir patraukdama ekranų link.

Vienas po kito žaidėjai pradėjo žibėti ir netrukus tie patys debesys užtemdė mano akis.

Vos atsipeikėjus, įsijungiau meniu ir žemėlapį, kuriame rodė maniškius komandos narius. Pasileidusi arčiausio link, dvejomis rankomis gniauždama ginklą. Vos išgirdusi šūvį, pašokau viršun ir ore paleidusi ginklą viena ranka, išsitraukiau iš dėklo pistoletą. Nusileidusi už medžio, užtaisiau jį ir išlindusi greitai iššoviau į krūmuose esantį vaikiną. Juodos žibančios skylės papuošė jo kūną. Suklupęs vaikinas virto kodų garais.

Pakilus avataro lygiui, išsišiepiau. Pasigriebusi likučius iš nukauto priešo, vėl pasileidau bėgti tolyn. Atsispyrusi pakilau į viršų, užsikabindama už didelio pasvirusio pastato lango. Šiaip ne taip prisitraukusi viena ranka, išdaužiau stiklą su laikomu pistoletu. Persisvėrusi įlipau į vidų, pamatydama Grifą, o vėliau- atbėgusį Yongą. Prisėdusi priešais tuos du, sukryžiavau kojas.

-Krihas jau pakeliui.- Tarė Grifas, atitraukęs nuo veido žiūronus ir pažvelgė į mane.- Tiesa nepaklausiau, kuom tu vardu?

-Kasha,- tariau ir atsidariusi inventorių, išėmiau šarvus rankoms ir kelias bombas, bei mestelėjau kiekvienam.- Koks planas?

-Turi pasiūlymų?- Kiekvienas linktelėjo nuo gautų priedų ir netrukus įėjęs Krihas klaustelėjo.

-Siūlau eiti ant stogo. Ten matysime viską kas yra aplinkui.- tariau, atidarydama žemėlapį ir stumtelėdama jį į visus, kad būtų per vidurį. - Štai čia esame mes, čia spėju bus įsirengusi priešų komanda. Pirma įvertinsime situaciją iš viršaus, tada žiūrėsime ką daryti toliau.

Išjungusi žemėlapį išgirdau pro išdužusius langus, lauke šūksnius. Pakilusi nuo grindų, priėjau prie sienos ir iškišau galvą. Veiksmai netrukus buvo atkartoti ir kitų mano komandos narių. Bet netrukus pasigirdo šūvis ir Grifas susverdėjo. Žinoma. Snaiperis.

-Grifai!

-Visi ant žemės!- surikau, pastumdama Krihą nuo lango, nes netrukus pasirodė šūvio linija, o po sekundės ir pati kulka.- Varom ant stogo!

Ausis užgulė nuolatinis šovinių sklendimas mūsų link. Prakeiktas automatas. Prilėkusi prie sužeisto Grifo, persimečiau jo ranką per petį ir pradėjau vestis laiptų link. Vaikino sužeista koja tempėsi pažeme, lyg būtų atjungta nuo kūno. Suurzgusi, pasodinau jį ant laiptelių ir užbėgusi prie durų, pistoletu numušiau spyną.

-Velnias,- išgirdus atbėgančius priešus, pravėriau duris ir su kitų vaikinų pagalba ištempiau Grifą.

Uždariusi duris, užkišau už rankenų metalinį vamzdį. Tai išloš mums laiko.

-Bėkit, aš juos sulaikysiu,- Liepiau vaikinams ir šiaip ne taip sulaukusi linktelėjimo, užtaisiau pistoletą.

Užlindusi už betoninių blokų krovinio, priglaudžiau prie krūtinės ginklą ir klausiausi, kaip durys netrukus yra išlaužiamos. Du vaikinai ir mergina. Sulaikiusi kvapą, išlindau ir pašoviau merginą su vaikinu. Netrukus iš pašautųjų liko tik kodų garai.

Girdėjau, kaip užtaisomas kulkosvaidis paleidžia nesuskaičiuojamą kiekį kulkų į mano pusę. Pašokusi, persiritau už kito bloko ir susigūžiau. Daiktas, už kurio slėpiausi drebėjo nuo smingančių kulkų. Viena jų įsirėžė man į ranką.

Sukandusi dantis iš skausmo, išlindau dar kartą ir paleidau keletą kulkų. Prieš mane stovintis raumenų kalnas skausmo perkreiptų veidu priėmė šovinius į krūtinę ir surikęs iš pykčio vėl paleido kulkosvaidį į darbą. Pašokusi oran, paleidau dar vieną kulką vyrui į ranką. Kulkosvaidis buvo numestas ant žemės, bet netrukus nesužeistoje rankoje atsirado pistoletas. Jaučiau, kaip koją ir ranką perveria didelė skausmo banga. Jis nėra prastas žaidėjas, tą galiu patvirtinti.

Likusia sveika ranka, iššoviau trejetą šovinių, vaikiną beveik atjungdama. Jam teliko 10 HP. Prišlubavusi prie drebančio iš skausmo žaidėjo, ištiesiau pistoletą į priekį, nutaikydama jį tiesiai į galvą.

-Labanakt.- tariau ir mano žodžius palydėjo tylą skrodžiantis šūvis.