Naktiniai paukščiai

17.Vaikiški žaidimai...

Pow Liucija.

Pagriebiau Martiną už rankos ir greitai su juo išbėgau pro duris. Buvo gana tamsu ir mudu vos matėme kur einame. Niekados negalėjau pagalvoti, kad bėgsiu nuo savo draugės kartu su jos simpatija.

-Aš žinoma viską suprantu, bet kam tu pasiėmei mane kartu? Juk ji manęs ieško ir ieškos dar ilgai.-Jo balsas man už nugaros tik viską komplikavo. Mūsų delnai vis dar susikibę ir aš tai suvokusi staigiai paleidau jo ranką.

-Gali nors kartą patylėti? Tu nė neįsivaizduoji kaip tavo balsas mane erzina.-Staigiai sustoju ir atsisuku į jį.-Turiu tau klausimą, kai jau viskas tarp mūsų aišku ir sudėliota. Kam tau reikalinga mano draugė?

-O kas tarp mūsų aišku? Žaidimas tik prasidėjo. Gal aš myliu tavo draugę.-Jo gudrus žvilgsnis skverbėsi į mane. Atrodė tamsos aplink mus, tarsi nebūta.

-Jei tu ją mylėtum, nemėgintum sulysti man į kelnaites. Tu jos nemyli, tokie kaip tu nesugeba mylėti. Jums tik seksas galvoje.-Prieinu prie krašto ir žiūriu į kylančias bangas. Naktį vandenynas dar įspūdingesnis.

-Galbūt tokiam kaip man tereikia, tik žmogaus kuris patikėtų mano meile. Gyveni ir mokaisi. Kaip tau tokia žinia, kad ketinu ją vesti?-Garbės žodis maniau iškrisiu iš tos jachtos po jo tokio pareiškimo. Kažkas viduje man labai nedavė ramybės.

-Ką? Nė nedrįsk taip elgtis. Ko tu sieki? Ji tau nieko nepadarė, kam taip žaisti su naiviu žmogumi? Tu jos nevertas. Atstok nuo jos ir manęs.-Jis prieina prie manęs už nugaros ir apkabina per liemenį, o aš bandau valdyti savo gilų kvėpavimą.

-Aš tik norėjau pažiūrėti kaip tu į tai reaguotum. Nuo jos tikrai atstosiu, bet kas liečia tave...-Jis įkvepia mano plaukų aromato ir aš vos pastoviu ant kojų.-Mudu su tavimi turėsime daug ką išsiaiškinti. Sužeista vyro širdis taip greit neužgyja ir trokšta keršto.

-Tą patį pasakysiu apie moters širdį. Jei bandysi smogti dar kartelį į tą pačią žaizdą, nudegsi dvigubai. Tai aš tau pažadu.-Mano šnabždesys buvo pripildytas emocijų, kurių ne visada suprantu. Mes tarsi priešininkai su juo, kurie trokšta vienas kito revanšo.

-O aš noriu nudegti, mes jau ne paaugliai žaisime truputėlį kitaip. Įdomu ar pavyks kam nors mus išgelbėti po tokių sužeidimų. Man rodos tavo širdis sušals amžiams kaip ir mano.-Aš lėtai pasukau galvą į šoną ir ėmiau žiūrėti jam į akis. Staiga pajautę kažkokią aistrą mudu tarsi žvėrys įsisiurbėme vienas kitam į lūpas. Jo liežuvis draskė mane, kaip tik mokėjo. Seniai taip nesibučiavome.

-Vargu Martinai...-Atsitraukiu nuo jo ir ištrūkstu iš jo glėbio. Tylėdama patraukiau link šurmulio, laikas grįžti prie stalo. Viskas būtų buvę gerai, jie ne staiga pradėjusi svaigti galva. Dieve na kas man šiandien darosi? Nejaugi vėl nualpsiu. Pasiremiu ranka į turėklą ir jaučiu kaip senka jėgos, atrodo žemė slysta iš po kojų. Nė nepastebiu jog prieinu vietą kurioje baigiasi turėklas ir paslystu į vandenį. Dabar tikrai galas.

  

Pow Martinas.

Lai eina, mes vistiek pratęsime tai ko neužbaigėme kajutėje. Mano akys palydi ją kol kažkas staiga man uždengia delnais akis.

-Staigmena! Kur tu buvai dingęs? Aš visur tavęs ieškojau.-Priešais mane atsistojo Karina ir mane tai šiek tiek suerzino.

-Atleisk, kad priverčiau tave laukti. Norėjau pabūti vienas....-Nespėjau pabaigti sakinio kaip išvydau Liuciją krentančią žemyn. Neketinau delsti ir pribėgau prie krašto.

-Kas nutiko?-Prie manęs prisijungė ir Karina, kuri spoksojo į vandenį kaip ir aš. Mano šaltas protas leido reaguoti labai greitai ir aš nusivilkęs švarką, įšokau į vandenį.-Martinai! Ką tu darai?

Panėriau po vandeniu ir stengiausi išvysti ją, mano rankos staigiai apglėbė Liucijos kūną ir išnėrė iš po vandenio. Mačiau kaip ta nelemta jachta plaukia toliau nė nepristabdydama.

-Šūdas!-Surėkiau ir bandžiau kuo greičiau ką nors sugalvoti. Laimei mes plaukėme ne taip toli nuo kranto. Vienintelė išeitis pasiekti jį, kol abu nenuskendome, jie nespės apsukti jachtos ir sugrįžti mūsų. Bangos ima stiprėti ir man darosi vis sunkiau. Priimu sprendimą ir plaukiu link kranto, atrodo ji prigėrė vandens ir išvis nekvėpuoja. Meldžiu dievo, kad tik ji būtų gyva. Nė nežinau kodėl man tai rūpi, bet kuriuo atveju, mus vis dar šis tas sieja.

-Liucija, kelkis.-Pasiekiame krantą ir aš paguldau ją ant pievos. Aplink tik žali miškai, tarsi papuolėme į džiungles. Nė nežinau ko imtis toliau, ji guli priešais mane vos kvėpuodama. Atsiklaupiu prie jos ant kelių. Apverčiu ją ant kairio šono ir ji ima kosėti vandeniu. Sunkiai atsidusau, dėkui dangui ji yra gyva. Aš pats jaučiausi be proto pavargęs todėl priguliau greta jos. 

-Velniai griebtų kur mes?-Ji atsisuka į mane ir įdėmiai laukia mano paaiškinimų, o aš tiesiog tyliu ir spoksau į žvaigždes.-Marti, tau viskas gerai?

-Tau dažnai taip būna? Buvai pas daktarus?-Mane ima dominti klausimai apie jos sveikatos būklę. Žinau jog ji pergyvena viduje dėl manęs, ji bijo ir vieno mano žvilgsnio. Man patinka kai manęs bijo, bet ne ant tiek stipriai.

-Mano sveikata, mano reikalas. Kaip mes grįšime atgal?-Ji pakyla ant kojų ir ima žvalgytis visur.

-Tu man nepasakysi nė ačiū?-Atsisėdu ir pažvelgiu į ją iš apačios. Jos suknelė visa šlapia ir dar labiau prigludusi prie jos kūno. Ji gali priversti bet kokį vyrą jos trokšti.

-Ačiū? Jei ne tu manęs ten net nebūtų buvę. Tu dėl visko kaltas. Nekenčiu tavęs.-Jos originali frazė mano veide sukelia šypseną. Priimsiu tai kaip padėką. Laikas sumažinti jos tokį užsispyrimą ir aš sugriebęs ją už riešo pasodinu greta savęs.

-Gal pratęskime kur baigėme?-Mano įkyrus žvilgsnis sukėlė jai sumaištį ir ši pasislinko atokiau nuo manęs. Jos išdidumas kartais peržengia ribas, bet tai jos viena geriausių savybių.

-Aš su tavimi nesidulkinsiu, net negalvok apie tai. Tu bjaurus ir visiškai nevykęs lovoje.

-Kaip pirmam kartui manau jog tau užteks. Pirma patirtis visada būna ne kokia.-Įtraukiu ją į šį vaikišką žaidimėlį. Ji manęs nori ir tuo esu tikras šimtu procentu, bet kur gi, šita dama neužkariaujama lengvai.

-Teks tave nuvilti, bet tu tikrai man būtum nepirmas. Esu permiegojusi su pakankamai vaikinų ir patikėk, jie žymiai geresni už tave. Tu net su savo pirštais nesugebi suteikti malonumo, o ką čia jau kalbėt apie rimtesnius reikalus.-Ji akivaizdžiai žaidė su manimi įjungusi savo purviną fantaziją. Man visa tai kėlė juoką.

-Puiki fantazija mieloji. Ilgai skaitei žurnalus suaugusiems? Garantuoju net tavo Frenkas nebuvo tau suteikęs nieko panašaus į orgazmą. Todėl tu taip stipriai sureagavai į mano pirštelių judesius. Esi visiškai be patirties ir tai labai matosi, o ypač man.-Mačiau kaip mano žodžiai veikė jos pasąmonę ir ją tai labai siutino.

-Nebūk toks tikras.

-Galime patikrinti.-Aš šyptelėjau ir ši iškarto ėmė nuo manęs trauktis...

👇🔥🔞