Naktiniai paukščiai

3.Nekenčiu...

Pow Martinas.

Na ir įžūli mergiūkštė, dar tik pirmos skrydžio valandos, o ji jau sugeba prisivirti košės. Nors neslėpsiu, jos karštas būdas man patinka. Iš pavardės sprendžiu jog ispanė, jie ten visi karšto kraujo. Mudu abu tylėdami einame link keleivio, kurio ji turi atsiprašyti, na ir aš žinoma. Man nesunku ištarti tuos kelis žodelius, bet jai tai tarsi kažkoks baisus sandėris. Kai praeidinėjome pro tualetus aš ją visiškoje tamsoje prispaudžiau prie sienos.

-Ką tu darai?-Jos lūpos virpa, mergytė išsigando, to aš ir siekiu. Man patinka žiūrėti kaip žmones manęs bijo. Aš žiūriu tai jai į akis, tai į lūpas. Norėtųsi jų paragauti, bet deja privalome laikytis distancijos, nors velniop tas visas taisykles. Jei aš noriu, aš gaunu ir nesvarbu kokia kaina.

-Iš tavo veido galiu spręsti, jog nenori atsiprašinėti jo, todėl turiu tau pasiūlymą.-Apsilaižau apatinę lūpą ir ji dar labiau nesusinepatogina.

-Kokį?-Nedrąsiai paklausia, jos tas nekaltas žvilgsnis daro su manimi kažką neapsakomo.

-Tu man...-Nuleidžiu akis žemyn ir ji atrodo jog kažką suprato. Nė nespėju sureaguoti, kaip ji sutrenkia man per skruostą.-Kas tau yra?

-Nė negalvok naglas iškrypėli!-Atstumia ji mane nuo savęs ir toliau eina kur ėjusi. Aš ją greitai pasiveju ir sugriebiu už rankos, tuo pačiu metu prispausdamas prie savo krūtinės.

-Apie ką tu pagalvojai? Aš norėjau paprašyti, kad įsiūtum man iš švarko iškritusią sagą, nes aš pats nemoku.-Išsitraukiu iš savo kišenės sagutę ir demonstruoju jai tiesiai prieš akis.-Tai kas čia dabar iškrypėlis?-Reikėjo matyti jos pasimetusį žvilgsnį, iškarto išraudo. Kokia ji vis dėlto nepadori mergina.

-Kaip suaugęs vyras gali nemokėti įsisiūti sagos? Tai čia tokios tavo sąlygos, aš sutvarkau tau sagą ir man nereikės atsiprašinėti to senio? Ką pasakys tavo dėdė?-Ji tokia miela, kai pasimeta ir pamiršta savo pasikėlusį charakterį. Žinoma aš suprantu graži mergina ir taip toliau, bet galėtų būti draugiškesnė.

-Viskas teisingai, o dėl mano dėdės nesiįjaudink. Aš su juo pasikalbėsiu.-Atrodo ji atsileido ir nusivedė mane į kampelį kur dažniausiai leidžia laiką įgulos nariai. Maža užuolaida užtraukiamas kampukas, visai jauku. Pamenu, kaip panašiame kampelyje mylėjausi su kita stiuardese, va ten tai buvo ką įsiminti. Jos tarsi visos puola man po kojomis, o jei ne, aš vistiek sugebu užkariauti bet kurią moters širdį.

-Sėskis.-Rūsčiai nurodė man atsisėsti ant kėdės ir aš jos paklausiau.

Pow Liucija.

Kaip man buvo nepatogu, po to kas įvyko. Tas nevykėlis, net sagos nesugeba įsisiūti. Negaliu patikėti, kad laikau rankose siūlą su adata ir ruošiuosi jam padėti, na tai žinoma geriau, nei atsiprašinėti to pasipūtėlio visiems prieš akis.

-Nusivilk švarką.-Mano veide nebuvo nė menkiausios šypsenėlės. Jis atsistojo nuo kėdės ir lėtai nusivilko savo švarką. Mano akys ėmė degti smalsumu ir aš tiesiog nužiūrinėjau jo kūną pro baltus marškinius, net pro juos matyti jo sportiškas sudėjimas. Jis ištiesia man savo švarką ir aš imu jį iš jo rankų, mūsų akys susitinka ir sekundei aš pamiršau ko mes čia atėjome. Jo tos pilkos akys, slepiančios tiek daug baisių dalykų, matau jose savo atspindį, kai buvau dar visai paauglė.

-Tau viskas gerai?-Po šio jo klausymo aš prabudau ir galiausiai pasiėmiau švarką į savo rankas. Po dešimt minučių jo saga buvo savo vietoje.

-Na štai ir viskas. Gali nedėkoti.-Numečiau jam tiesiai į veidą švarką, o jis nežinau dėl kokių priežasčių ėmė šypsotis.-Aš jau eisiu.

-Palauk!-Jo žodžiai privertė mane sustoti. Jaučiau kaip jis prisiartina prie manęs ir mano nugarą padengia jo karštas kvėpavimas. Jo delnai nusileidžia man ant pečių ir aš krūpteliu, prisipažinsiu bijau kiekvieno jo prisilietimo.

-Kažkas ne taip?

-Iš kur tu? Liucija.-Jo lūpos liečia mano ausies kraštelį, o tas šnabždesys iš vis priverčia mano nugara prabėgti tūkstančiui šiurpuliukų. Nuleidžiu akis žemyn ir pamirštu kaip reikia sakyti žmonėms ''ne''.

-Ispanijos.-Tyliai atsakau ir kai jo delnai suspaudžia mano pečius dar stipriau aš primerkiu akis. Ką po velnių aš čia darau? Reikėjo seniai jam gerai vožtelėti ir išeiti, kodėl aš to nepadarau, tarsi kojos sustingo. Mano laimei užuolaida staiga pasislinko ir man prieš veidą atsirado Bella, nuo šiol ji mano gelbėtoja. Martino rankos staiga atsitraukė nuo manęs.

-Nesutrukdžiau?-Paklausė mano bendradarbė ir aš nepasimetusi jai atsakiau:

-Ne, kas nors nutiko?

-Aha, vienam iš keleivių bloga pasidarė. Gali nubėgti pas jį? Aš tuoj ateičiau, tik vaistus paruošiu.-Po Bellos žodžių aš pažvelgiau į Martį ir nieko nelaukusi patraukiau link keleivio. Kas ten buvo? Jis mane lietė, o aš jam nė neprieštaravau, kvaiša tu Liucija, daugiau tai nepasikartos. Vienintelis vyras kuriam leistina mane liesti yra Frenkas ir niekas daugiau. Po maždaug valandos mūsų keleiviui tapo geriau. Aš stoviu priešais veidrodį mūsų stiuardesių kampelyje ir persirišu plaukus į uodegą. Staiga čia užeina ir Karina.

-Liucija, man rodos įsimylėjau.-Ji krito tiesiai ant kėdės ir tai patraukė mano dėmesį.

-Ir kas čia pas mus toks laimingasis?-Pažvelgiau į ją ir pakėliau antakius, tarsi labai susidomėjusi. Draugė nuleido galvą žemyn ir ėmė žaisti su savo pirštais.

-Na išties tiksliai nežinau. Yra vienas keleivis ir, vienas lakūnas. Pameni, tas kur tu jį užsipuolei pilotas? Tai va jis ir dar vienas labai karštas meksikietis keleivis. Nežinau kuris man labiau patinka?-Ji sugeba stebinti, na tai aišku, kad ji kalba apie Martiną, tas visoms susuka galvas. Nesuprantu, nejau jos tokios aklos ir įsimyli tik vaikinų grožį, o kaip gi vidus? Aš išvis nesuprantu kaip įmanoma įsimylėti tą pienburnį, juk vos tik jam pražiojus burną tampa šlykštu, tokio iškrypėlio dar reikia paieškoti.

-Mesk tu tą lakūną iš galvos, jis mulkis ir beje ne aš jį užsipuoliau, o jis kaip šiknius elgėsi. Imk meksikietį, girdėjau jie ne tokie mulkiai, kaip britai.-Atvirai išrėžiau savo nuomonę, o ką čia slėpti?

-Tau jis patinka. Prisipažink pati sau, jis labai karštas ir simpatiškas pilotas.-Po jos žodžių man raktai iškrito iš rankų. Tokio nusišnekėjimo dar negirdėjau per visą gyvenimą.

-Patikėk, tokie kaip jis manęs nedomina. Kas iš to, kad jis gražus, jei viduje mulkių mulkis ir mergišius. Tu neįsivaizduoji ką aš mačiau tualete. Jis dulkino kitą stiuardesę ir čia tau atrodo normalaus vyro elgesys? Patikėk aš jį žinau, geriau nei kas nors kitas šiame lėktuve, tokie kaip jis nesikeičia.-Mane pagavo emocija ir Karina visko klausėsi, tiesiog ištempusi ausis. Atvirai kalbant man rodos, jog pasakiau truputėlį per daug. Nereikėjo dalintis tualeto įspūdžiais.

-Bravo, dabar leisk išdėstyti man savo teoriją. Tave jis tikrai domina, pažvelk kokiu pasipiktinimu tu kalbėjai, kai sakei jog jis dulkinosi su kita, o beje jei jau prakalbai apie pokyčius, tai tik dar vienas įrodymas, kad tu greitu metu imsi jo geisti ir siekti jį pakeisti, kaip tos mergaitės iš pasakų. Ah Liucija, įkritai į gyvačių duobę.-Jos žodžiai mane dar labiau supykdė, tai visiška netiesa, po to ką jis man padarė gyvenime negalėčiau jausti jam simpatijos. Aš jo nekenčiu visa savo siela.

-Nusišneki miela drauge, leisk man papasakoti mūsų su juo istoriją ir tu greitai pakeisi savo nuomonę apie jį....