NE GIMINAIČIAI(Baigta)

30.5

Pow Margo.

Šiandien bus mūsų su Piteriu sužadėtuvių vakaras, kur mes pakvietėme visus savo draugus. Tėtis ir mama sakė jog Markas neatvyks. Jo žodžiais tariant, jis nesiruošia žiūrėti į visą šį cirką. Mūsų santykiai užbaigti, laikas susiimti į rankas.

-Margo, pažvelk kokią gražią suknelę tau atvežė kurjeris, pasimatuok brangute.-Pašaukė mane mama, o aš vis taip pat spoksojau pro langą, lauke gražus ruduo. Paskutiniu metu, aš per daug mėgstu tokį orą, jis man dovanoja neužmirštamą malonumą.

-Taip, tu teisi ji labai graži.-Paimu į rankas auksinę suknelę ir matuojuosi ją. Kai nusileidžiu žemyn, matau pakerėtus tėvų žvilgsnius, o šalia jų ir Nataliją, kuri atėjo prieš penkias minutes.

-Kokią gražuolę, mes užauginome. Ji tiesiog stebuklas.-Grožisi jie manimi, o aš baisiai bijau vakarėlio, kurį skirta man ištverti. Jaučia širdis, kad Markas užbaigimo proga vis dėlto gali kažką iškrėsti. Margo, jis neateis, man sunku tuo patikėti. Pasileidžiu savo ilgus plaukus ir girdžiu kaip apačioje groja muzika. Piteris prieina prie manęs ir padovanoja gražią puokštę baltų rožių:

-Čia tau mano mylimoji, tu neįsivaizduoji koks aš pakerėtas tavo grožio. Po savaitės mūsų vestuvės. Tu laiminga?-Nežinau kodėl, bet jo klausymas mane gąsdina. Aš pasimečiau, kai įsivaizdavau jog nešiosiu jo vaiką po širdimi ir jei jis neturės Marko akių, tai aš tikrai išsikraustysiu iš proto.-Margo, tu mane girdi?-Jis ir vėl uždavė klausymą, o aš tarsi pasiklydau laike.

-Taip, žinoma. Kodėl tu klausi? Mes gi susitikinėjame taip ilgai. Tu padėjai man atsikratyti priklausomybės, kuri vadinasi mano brolis.-Pati viduje meldžiu dievo, kad tik jis neateitų į vakarėlį. Jis paima mano ranką ir mudu praeiname toliau kur vyko tikras judesys, aš labai laiminga, kad tėvai pagaliau susitaikė, kaip aš pavargau nuo jų barnių. Tiktai mūsų su Marku pasaka visados pasibaigė.

-Dukra sveikinam.-Apkabina mane tėtis su mama ir aš matau laimingą Natalijos veidą, ji atėjo ne viena. Markas pamiršo apie šį vakarą, aš juk jam niekas. Nors pasirodo aš smarkiai klydau, staigus skambutis į duris ir mama nuėjo jų atidaryti.

-Margo, žiūrėk kas atėjo, o mes tavęs nelaukėme Markai.-Bučiuoja ji jį į skruostą, o aš su begaline baime slepiuosi už Piterio nugaros.

-Prašau tavęs, aš jo bijau.

-Mergyte, kas gali nutikti?-Šnabžda jis man į ausį, o aš prisimenu, ką mes išdarinėjome vestuviniame salone. Markas eina link mūsų, jo akys nusileidžia ant mano gana atviros išvaizdos. Vienas žvilgsnis ir aš tirpstu, kaip cukrus, jis žino kaip mane priversti kraustytis iš proto dėl jo.

-Sveikinu Piteri, ji tikra princesė! Linkiu jums laimės!-Paspaudžia jis ranką mano sužadėtiniui, o aš bandau paslėpti savo jaudulį.

-Ačiū mums labai malonu.

-Mažute, čia tau. Nagi eikš apkabink savo broliuką.-Kai jis visą tai kalba, aš vos pastoviu ant kojų. Prieinu prie jo, bijau vėl susimauti. Ir kai jis mane apkabina, aš girdžiu kaip stipriai plaka jo širdis. Jo rankos nusileidžia man ant liemens, jis įkvepia mano kvepalų aromatą.

-Linkiu tau laimės sesute, pasakyk Piteriui, kad jis tave dažniau glamonėtų, tu juk priklausoma nuo to, nes kitu atveju nutrūksi ir atbėgsi pas mane.-Jo lūpos liečia mano ausies kraštelį ir netrukus man prieš akis iškyla ta Greisė, aš viso labo tik žaisliukas. Margo, Piteris tave myli iš tikrųjų, o ne šitas Markas.

-Lyg man reikėtų, mano būsimas vyras daro tai kur kas geriau. Atleisk Markai, be reikalo tu čia atėjai.-Duodu jam suprasti, kad jis mane prarado ir daugiau aš pas jį jokiais būdais negrįšiu.

-Visi prie stalo! Gana pliurpti.-Pareiškia mama, o mes su Marku toliau skandiname vienas kitą savo žvilgsniuose, aš prisėdu kartu su Piteriu ir man dingsta apetitas. Kai jis čia, visas pasaulis persisuka aukštyn kojomis.

-Dukra, aš taip ilgai slėpiau tiesą, bet dabar man didžiulė garbė, kad tu suradai savo princą ir gali padovanoti jam savo širdį. Nežiūrint į viską, aš manau, kad Markas vis vien liks tau artimu žmogumi. Sūnau, gal tu ką nors pasakysi?-Po Džeimso žodžių atsistoja Markas, jo veidas slepia skausmą, o aš vis laukiu ko jis man palinkės.

-Aš pamenu, kai pirmą kartą išvydau tave Margo, tu buvai tokia graži mergina. Tavo akys, jos buvo tokios žingeidžios , tu svajojai surasti savo baltąjį princą, bet vos neišsirinkai juodojo. Tai blogai, juk šitas artumas vedė link beprotystės, geismo ir amžinos mirties. Aš neesu tikras, galbūt meilė visai ne tai? Bet mano supratimu, tai jausmas paremtas pamišusiomis emocijomis, tu nori to žmogaus, tu ištisai svajoji apie judviejų lūpų suartėjimą, o naktimis tu pasiglemži jo širdį. Aš linkiu jums tokios meilės su Piteriu. Tu juk sutinki meilute?-Jo ramaus tembro balsas drasko mane kiaurai, jis tarsi dabar prisiminė visas mūsų bemieges naktis ir ką mes išdarinėjome su juo lovoje, ir kaip aš galiu po viso to išlikti rami?-O dabar pasibučiuokit taip, kad aš patikėčiau jog tu jį myli išties.

Piteris prisiliečia prie manęs ir aš pamirštu kaip kalbėti. Jo lūpos nori mane pasiglemžti, jis per daug galingas ir dabar kai Markas į visą tai žiūri, aš per stebuklą neprarandu kantrybės.

-Man reikia gryno oro.-Palieku stalą, užsivelku paltą ir išeinu laukan. Girdžiu kaip durys užsitrenkė.-Išeik leisk man pabūti vienai.-Markas staiga sugriebia mane už riešo.

-Tau, juk nepatiko bučinys, jis tavęs nesujaudino. Leisk man duoti tai, ko nori tavo kūnas. Eime su manimi mažute.-Jis įkanda man į lūpą.

-Ne Markai, aš išteku po savaitės, gana mes prisižaidėme.-Noriu jį atstumti, o jo lūpos jau liečia mano kaklą.

-Tu jo nenori, jis netgi tavęs nejaudina. Kaip tu dulkinsiesi su juo?-Sugriebia jis mane už kaklo, jo rankos prasiskverbia į mano plaukus ir mane tai ima žavėti.

-Kaip gi aš tavęs nekenčiu, tu galvoji tik apie save.-Iš mano lūpų išeina aimana ir jis nusiveda mane už namo, atidaro garažą ir įstumia mane vidun.

-Kokia suknelė. Tu specialiai ją užsivilkai, kad mane iššauktum?

-Ne, nesiartink prie manęs.-Bandau nuo jo atsitraukti, o jis mane paguldo ant kapoto ir pakelia suknelę. Greitai numauna apatinius ir grubiai įeina.

-Kokia tu kvaiša, jei nesupranti kaip aš stipriai tave myliu.-Jis įeidinėja į mane, o aš nesulaikau dejonių.-Taip, čia tau sužadėtuvių dovana, nuo manęs, kale.-Jis pranyksta manyje per daug stipriai, o aš sutikau su visomis tomis glamonėmis. Jis trenkia man per užpakaliuką ir aš prarandu savo valios likučius, na jis ir asilas. Tai buvo taip nešvanku, bet mano kūnas norėjo to iki beprotystės. Ką aš padariau? Leidau jam taip žiauriai su manimi elgtis. Jis baigia į mane ir mudu vėl užmiršome apie apsaugas, jis bučiuoja mane į nugarą ir aš jaučiu jog tuoj prarasiu sąmonę, nuo tokio stipraus orgazmo.