NE GIMINAIČIAI(Baigta)

19.5

Pow Margo.

Laiške buvo nuotrauka nuo kurios man suvirpėjo širdis. Joje Markas apkabinęs savo Greisę, jie tokie laimingi, kad man gerklėje susidaro kažkoks gumulys. Toliau eina laiškas kurį jis jai rašė, aš nenoriu jo skaityti. Tai kodėl tada aš tai darau? Tikiuosi išsilaikysiu iki galo. 

Greise, praėjo mėnesis mažute, ir tu visai mane pamiršai. Žadėjai sugrįžti. Aš negaliu kvėpuoti. Aš mirštu be tavęs. Tu, juk sakei jog tapsi mano žmona. Nori aš atvažiuosiu pas tave ir mesiu visus tuos mokslus kurie ir taip jau iki gyvo kaulo įgrisę. Tu suprati, kad mano pasaulyje egzistuoji tik tu. Aš niekados nebuvau sutikęs tokių gražuolių. Kai tik aš tave išvydau, įsimylėjau amžinai... 

Negaliu daugiau skaityti, laiškas iškrenta man iš rankų, tai stipriau manęs. Tarsi tūkstantis peilių raižo širdį. Atsisėdu ant šaltų grindų ir skaitau toliau:

Aš susipykau su tėvu, matau sapnuose tik tavo akis. Negi apskritai įmanoma taip įsimylėti? Aš noriu tave vesti ir noriu jog tu taptum mama mano būsimų vaikų. Aš myliu tave mažute. Girdi myliu...

Paskutiniai žodžiai tapo nuodu, visa mano širdis pilnumoje numirė. Jis nemyli tavęs Margo, tokių žodžių tau jis gyvenime neesa sakęs. Verkiu taip stipriai, kad praktiškai pasiekiu mėnulį, ką įprastai daro merginos mano atveju? Eina pjaustytis venų. Netrukus surenku vieną numerį telefone ir girdžiu kažkokius juokus. 

-Snieguolė prisiminė mane?-Aš tokia laiminga girdėdama Piterio balsą. 

-Kodėl aš netokia graži kaip ji? Na, kodėl?-Verkiu kaip niekad ankščiau, jo nuotaika taip pat pasikeičia staiga:

-Margo, nusiramink apie ką tu šneki? Aš užmušiu tavo brolį, tu ne tiesiog graži, tu angelas, kurį reikia branginti. Nori aš atvažiuosiu ir pasiimsiu tave iš jo? Prašau, tu tik neverk.-Bando jis mane nuraminti.

-Ačiū tau Piteri, susitinkam rytoj. Man nuo ryto reikia į koledžą. Mama ir taip bara mane už neigiamus rezultatus, tu pats geriausias.-Padedu telefoną į šoną ir pasidedu po galvą pagalvę. Kaip aš gailiuosi, kad atsiradau šioje žemėje. Padedu laišką į vietą ir einu miegoti, nenoriu parodyti Markui, jog esu silpna. 

Ryte užsidedu ilgą megztinį, visiškai nesidažau. Koks skirtumas, aš vis vien netokia graži kaip Greisė. Įeinu į virtuvę, įsipilu sau arbatos ir spoksau į vieną tašką. 

-Labas rytas meilute.-Jo balsas toks gražus, kaip ir jis pats. Ideali pora Greisei. 

-Sveikas pusbroli.-Kalbu taip, tarsi tarp mudviejų nieko nebuvo. Jis vos nesudaužė puodelio, kai išvydo mano paraudusias akis. 

-Kas atsitiko? 

-Viskas gerai, aš tiesiog nenoriu valgyti.

-Kas per isterijos Margo?-Jis nori paliesti mane savo rankomis kaip aš staigiai išsisuku.

-Nereikia, aš bijau skausmo.-Ašara ritasi mano skruostu, o jis taip ir lieka apšalęs:

-Ką? Aš gi tiesiog vos priliečiau tave!

-Markai, tu sukeli vien skausmą, aš nebenoriu daugiau verkti.   

-Ką aš padariau Margo?-Atsiklaupia priešais mane ant kelių, bet aš tarsi nepermušama siena. Visą naktį man sapnavosi Greisė ir jis, ir kaip jiedu bučiavosi, o vėliau juokėsi man į veidą. 

-Mažute.

-Nevadink manęs taip. Sakyk geriau, Žaisliuk Margo.-Sudaužau puodelį ir nubėgu į vonios kambarį, man ir vėl darosi skaudu, jis pasisavino mano gyvenimą.

-Atidaryk duris. Aš prisiekiu, jei tuoj pat neatidarai durų išspirsiu jas velniop! Kas įvyko vakar?-Jo balsas žudo mane su kiekviena sekunde. Markas išspiria duris ir sugriebia mane už riešų. 

-Paleisk mane! Aš nekenčiu tavęs! Tu sakei, jog aš tavo angelas, šviesa šiame pasaulyje. Nebenoriu girdėti tavo balso!-Ašaros taip stipriai mane sugriebė, kad sunku kvėpuoti. Velniai griebtų, man dar į koledžą reikia nepavėluoti. 

-Taip ir yra Margo, aš tave branginu, aš tave myl...-Nori pabaigti sakinį, bet aš jį pertraukiu:

-Tu melagis Markai. Specialiai ramini savo sesutę, kuri gi kvaiša jūsų šeimoje. Žinai, aš turėčiau pasiimti peilį ir išsipjauti sau širdį. Duok man jį Markai, aš meldžiu tavęs.-Ruošiuosi bėgti į virtuvę, o jis tuo tarpu man sutrenkia per skruostą, visas mano pasaulis subyra.

-Margo, aš nenorė...-Dabar aš jam eilinis skuduras į kurį jis gali valytis kojas. 

Liečiu pirštais savo įkaitusį skruostą, jis išraudo nuo jo smūgio. Tylėdama nubėgu į savo kambarį ir imu krautis daiktus į kuprinę.

-Daugiau tu manęs nepamatysi broleli! Nepergyvenk!

-Eik velniop! Tu man jau visiškai įgrisai! Kada tu suaugsi?-Jis užrėkia dar stipriau ir man pasibaigia kantrybė.

-Puiku, aš išeinu nuo šiol su visam. Velniop jūsų turtus ir pinigus, aš nenoriu šito mėšlo!-Išbėgu į koridorių ir užsivelku savo paltą. Skausmas toks stiprus, su juo nesusitvarkysiu. 

-Gero kelio sesute. Tu sakai, kad aš egoistas? Ne Margo, tai tu egoistė!-Netgi kada jis mane žemina, aš nenustoju juo grožėtis, nes myliu iki beprotystės, iki baisiausių sukrėtimų kuriuos tik gali ištverti žmogus. 

-O tu iškrypėlis, kuris permiegojo su savo seserimi!

-Tikrai? O neesmė, kad tu pati šito norėjai? Kas rašė savo dienoraštyje. Markai dulkink mane. Džiaukis, kad aš išpildžiau tavo norą.-Sugriebia jis mane už pakaušio, o aš kaip įmanydama bandau ištrūkti. 

-Paleisk mane bjaurybe, aš tavęs pakęsti negaliu. O seksas su tavimi, tai pats bjauriausias dalykas nutikęs mano gyvenime! Ir tavo tie bučiniai, mane nuo jų pykina. Aišku tau? 

-Tikrai, na tuomet tau taps dar blogiau.-Jis prispaudžia mane prie veidrodžio ir pasodina ant komodos, mes numetame nuo tenai visus nereikalingus daiktus. Jis kandžioja mano lūpas ir aš skęstu pragariškame malonume. Marko lūpos tokios skanios, kad aš imu gaudyti vis daugiau deguonies plaučiams, nuo šios neapsakomos aistros. Dieve mano, kaip stipriai aš dėl jo kraustausi iš proto. Jis perėjo ant mano kaklo ir aš buvau pasiryžusi peržengti per viską, bet deja nėra prasmės, čia tik eilinis žaidimas. Atstumiu jį nuo savęs ir išbėgu lauk iš buto, lai pamiršta savo sesutę kaip baisų sapną. Mudu su juo ne pora, mums niekados nebūti kartu. Tai tiesiog neįmanoma. Linkiu laimės su Greise.  

Žmogeliai, kur dingo aktyvumas? Ačiū labai kas skaito ir neužmiršta žvaigždutės❤ Įspėju ateinančios dalys bus labai🔥🔞