NE GIMINAIČIAI(Baigta)

29.5

Pow Margo.

Džeimsas atsigavo po komos. Mūsų šeimai tai buvo ilgai lauktas stebuklas, mama vėl grįžo į save ir mes ėmėme ruoštis vestuvėms. Deja, kad ir kaip aš nenoriu tapti Piterio žmona, privalau žengti šį žingsnį. Markas susitaikė su Natalija, viskas susidėlioja, kaip pasakoje, tik ne mūsų su juo santykiuose.

-Ne, šitų gėlių nereikia.-Kalbėjo mama telefonu, o aš buvau visai be nuotaikos.

-Tu užsakei restoraną?-Nusprendžiu jos paklausti, nes šiandien ji laksto iš kampo į kampą. Mums dar reikia nuvykti iki tėčio patikrinti kaip jis ten jaučiasi.

-Taip, mano mergyte. Tu važiuosi su manimi į ligoninę? Aš dar su Natalija turiu susitikti, žinai mudvi tapome tokiomis puikiomis draugėmis.-Pirmą kartą mama tapo tokia gera, jos žvilgsnyje dingo sielvartas, kaip aš ilgai apie tai svajojau.

-Gera girdėti, žinoma važiuosiu su tavimi.-Sutinku su mama ir jau noriu užsivilkti paltą, šiandien kai tik švietė saulutė, bet deja ji manęs nesušildys.

-Margo, dar nevėlu atšaukti vestuves. Tu tikrai būsi laiminga su Piteriu?-Mamos širdis jaučia, kad aš nemyliu šito žmogaus.

-Mama, ne laikas galvoti apie kažkokius jausmus. Piteris tas žmogus, kuris dėl manęs padarys viską.

-Tu tikra? Margo, pagalvok, tu iškrėsi didžiulę klaidą.

-Aš nenoriu vėliau kentėti. Markui reikalinga kita mergina ir tai tikrai ne aš.-Ašaros ritasi skruostais, gyvenime nebūna pasakų. Mes važiuojame link ligoninės pusės, ten kai tik  jau buvo Natalija, jie dar ilgai kalbėjosi su tėčiu.

-Taip viskas aš imu pavydėti.-Nusijuokė mama, o man ėmė prakaituoti delnai nuo jaudulio.

-Tavo išrinktoji tikra kvailelė Džeimsai. Emilia, jis juk tave tiesiog dievina.-Man patinka Natalijos jumoro jausmas, ji buvo toks žmogus kuris džiaugiasi gyvenimu, jei ne aš, tai nors tėvai laimingi bus.

-Dukra, prieik prie manęs.-Taria žmogus, kurio aš dar nesuspėjau pavadinti tėčiu. Lėtu žingsniu, tarsi aplink minų laukas, prisiartinu prie jo ir šypteliu:

-Sveikas tėti, kaip gerai, kad tu pabudai.

-Kodėl jinai verkia? Margo atleisk man, aš nenorėjau, aš galvojau jog jis tavęs nemyli, bet mes iškelsime vestuves, kai tik aš iš čia išeisiu.-Jam buvo sunku kalbėti, jis vis dar silpnas. Staiga aš jam pareiškiu:

-Tėti, aš išteku už kito ir nieko nesakyk, aš žinau jog taip bus geriau. Todėl mudu su Marku daugiau ne pora.-Nuotaika pablogėjo taip greitai, o man dar reikės važiuoti vestuvinės suknelės. Mano atsakymas paliko tėvus šokiruotus, nereikėtų džiaugtis tuo ko jau tikrai nenutiks. Piteris kaip tik manęs laukė apačioje. Nusileidžiu ir išeinu į lauką, kur mane pasitinka su baltomis rožėmis:

-Mano būsimai žmonai, mano nuostabiai Margo.-Jis bučiuoja mano ranką ir aš jaučiu malonę šilumą, jis niekados gyvenime manęs neišduos.

-Vat sakyk, kodėl tu toks geras? Kokia aš laiminga, kad tu esi mano gyvenime!-Prisiartinu prie jo ir mano lūpos liečia jo, lai tai ne šiluma, lai man nuo to nenuneša sveiko proto, bet aš bent žinau jog mano širdis neužšals. Vestuvinių suknelių salone, mane sutiko labai miela pardavėja, tiek visokių drabužių nuo kurių apmiršta kvėpavimas.

-Tu išsirinkai?

-Žinote, aš noriu šito! Piteri, tu žinai, kad jaunikis negali matyti nuotakos su suknele iki vestuvių?-Pasuku į jį savo veidą ir jis pabučiuoja mane į nosį:

-Aš netikiu į tokius posakius, lėlyte, man reikia paskambinti, o tu per tą laiką pasimatuok.-Jis išeina iš parduotuvės.

Pow Piteris.

Stoviu ir kalbu telefonu, dėl tų vestuvių reikėjo atidėti tiek svarbių susitikimų. Staiga man prieš akis atsiranda Markas. Tik jo čia ir trūko.

-Kokie žmones, tu vestuvių salone? Piteri, negąsdink manęs, negi tu pasikeitei orientaciją?

-Kaip juokinga Markai, nerviniesi, kad ji išsirinko mane? Deja, tu jai daugiau nereikalingas.-Mano nervai jau per daug įsitempią, o šitas šunsnukis dar ima šypsotis.

-Kam taip grubiai, aš gi laimingas už savo sesutę. Nors mes net ne tikrieji, tai nesvarbu. Žinai, aš jums renku dovaną, nepadėsi? Eime į juvelyro parduotuvę.-Siūlo jis man, o aš jau puikiai suvokiau ką jis sugalvojo.-Piteri, tu bijai, kad aš pavogsiu Margo ir įkalinsiu savo bute? Tu gi su ja myliesi? Nes bijau jog Margo gali sukilti baisus seksualinis apetitas.

-Geriau užsičiaupk, kol aš nesutrenkiau tau per snukį!

-Aš gi pajuokavau, einam padėsi su dovana.-Sugriebia mane už rankos ir mes užeiname į parduotuvę.

-Štai tokie pakabukai jaunimui, tokie mieli, na kaip tau?-Jis specialiai žaidžia su mano nervais.

-Klausyk, pirk ką tu nori, manęs laukia Margo.-Man šlykštu su juo kažką aptarinėti.

Pow Markas.

Kol tas debilas žiūrėjo į pakabukus, aš jau sugalvojau kaip jam atkeršyti ir dabar su juo apsauga dar ilgai aiškinsis. Lai sulaiko mūsų jaunikį, o aš pakol kas nueisiu pas savo neklaužadą, kurią myliu iki beprotystės. Kaip ji to nesupranta? Išeinam iš juvelyro ir patraukiam link knygyno.

-Čia, kam?-Žiūri Piteris į mane savo nustebusiomis akimis.

-Kaip? Tu ką nežinai Margo skonio? Ji mėgsta erotinius romanus, štai pažvelk į šią ''Meilė ir seksas''.

-Kokie mes protingi.

-Ką tu, aš gi iš visos širdies.-Pats įmetu jam į kišenę tušinuką, po kelių sekundžių čia bus toks bumas, bet man jau metas. Kol jis žiūri likusias knygas, aš einu link išėjimo.

Pow Piteris.

Noriu jau išeiti, kaip suskamba garsi signalizacija ir prie manęs prieina apsauginis.

-Sustokite prašau, aš galiu patikrinti jūsų kišenes?

-Jūs ką iš proto išsikraustėte, manęs laukia nuotaka.-Bandau išvengti šio cirko ir pats išverčiu savo kišenes, kai iš jų iškrito kažkoks tušinukas, labai nustembu. Kaip jis ten papuolė?

-Eime su manimi. Toks atrodote padorus iš šono, o išties vagis.-Tarė apsauginis.

-Palaukite, tai klaida, jūs galvojate aš susiruošiau jį pavogti?-Neįmanoma apsakyti koks aš buvau pasimetęs.

Pow Markas.

Užeinu į saloną, širdis jau jaučia mano neprilygstamą mergaitę.

-Kur mano nuotaka?

Pardavėja nusistebėjusi žiūri į mane ir aš nė nesulaukiąs atsakymo užeinu į rūbinę, mano kūnas suakmenėjo. Prieš veidrodį stovi Margo su nuostabia, balta suknele. Ji, tarsi angelas. Velniai griebtų aš jau nebe užmigsiu naktimis, jei ji už jo ištekės. Pasaulyje nėra nuostabesnės merginos, prisiglaudžiu ranką prie širdies, ji tirpsta greta jos. Prieinu lėtai prie jos, bijau sulaužyti šį nuostabų angelą.

-Tu taip ilgai, tau patinka Piteri? Aš panaši į princesę?-Ir netrukus ji išvysta veidrodyje mane, jau norėjo imti rėkti, kaip aš užčiaupiu jos burną delnu, negaliu atsisakyti nuo tokio deserto kaip Margo.