NE GIMINAIČIAI(Baigta)

21.Neuždusti...

Pow Margo. 

Žiūriu į jį ir netikiu savo ausimis. Jis išties tai pasakė?

-Markai, pakartok.-Jūs įsivaizduojate ką aš dabar jaučiu? Jis atsidaro langą ir įkvepia naktinio oro. Kvėpuoja taip, tarsi dabar įvyks kažkas beprotiškai pragariško. Vėliau prieina prie lovos ir man tampa nejauku, lyg žvėris vėl prabudo. Jis ruošiasi įsikūnyti į mane ir pasiimti mano sielą. 

-Aš myliu tave. Aš dūstu be tavęs...-Jis numeta mane vėl ant lovos ir nuvelka suknelę kurią aš ką tik užsivilkau.

-Markai, tai žaidimas. Aš žinau ką tu myli iš tikrųjų.-Per vėlu kažką aiškintis jo lūpos nugula ant manųjų. 

-Nusispjaut, kad mane tėvas užmuš. Aš myliu tave. Aš supratau Margo, kad man buvai reikalinga tik tu. Suvokiu jog tavo mama rėks kaip beprotė, bet aš neatsisakysiu nuo tokio saldaus deserto kaip Margo.-Jo liežuvis pranyko mano burnoje, jis sugriebia mane viena ranka už šlaunies ir kyla į viršų.

-Ne Markai, tik ne čia. 

-Važiuojame namo, mano meile.-Jis paima mane ant rankų ir mes paliekame šį kambarį. Kaip aš norėčiau patikėti jo žodžiais. Lauke ėmė snigti sniegas. Markas žiūri į mane ir lūpomis priliečia mano nosies galiuką, aš išties atsiradau devintam danguj iš laimės. Lai tai būna tik pasaka ir rytoj Raudonkepuraitė keliaus į mišką, o piktasis vilkas jos gyvenime nesuras, bet aš jį myliu labiau už viską pasaulyje. Mes atsisėdame į jo automobilį ir aš nesulaikau šypsenos, liečiu jo ranką ir šnabždu:

-Pasakyk dar kartą, prašau Markai.-Man reikalingi tie žodžiai, kaip gydomieji vaistai. 

-Mažyle, aš myliu tave. Girdi, aš myliu tave. Eikš pas mane meilute mano, broliukas tave pabučiuos.-Jis pasisodina mane ant kelių ir aš pati bučiuoju jo lūpas, kad ištirpti šiose glamonėse. Už lango leidžiasi pirmasis sniegas ir aš prarandu savo paskutinius valios likučius, nes pilnumoje išprotėjau. 

-Liaukis Margo, nes jei ne, aš vėl tave dulkinsiu. Mes gi nedarysime to mašinoje? Velniai griebtų!-Jis atlaisvina man krūtinę ir liečia ją savo lūpomis, rankos palenda po mano suknele. Laukinis geismas vėl skraido tarp mūsų. Vienu judesiu jis atsisega kelnes ir įeina į mane savo draugužiu, aš krentu į rojų. Lūpos drasko mane į mažas daleles, jis jas kandžioja iki kraujo. 

-Margo, kam tu mane taip pakerėjai? Aš gi išprotėsiu nuo šios meilės.-Jis glamonėja mano liežuvį ir aš prarandu visą ramybę. 

-Dieve Markai! Nesustok. Suteik man daugiau malonumo.-Aš dejavau kaip dar niekad ankščiau. Argi galima taip rodyti savo emocijas aplinkoje, tai juk pavojinga mums abiems. 

-Mudviem negalima taip dažnai likti vieniems, aš ištisai tavęs noriu. Kas nutiko? Man rodos, aš visados tave mylėjau.-Jis patempia mane už plaukų ir mes pasiklystame šioje saldžioje beprotystėje. 

-Taip. Markai!-Man daugiau nieko nereikia, tik jo glamonių kurios nuneša mano širdį toli tarp debesų, ten nėra skausmo, yra tik rojus. Greičiausiai niekas nežino ant kiek jis saldus. 

-Mano mergaite, aš atiduodu tau šitą širdį.-Mes pasiekiame viršūnę su juo vienu metu ir atsiduodame paskutiniam atodūsiui. Mes ištisai pamirštame apie apsaugos priemones, argi tai įmanoma. Negalime atsikvėpti, per daug mes šito norėjome ir nuo šiol mudviejų nieks negalės sustabdyti. Per daug laimės ir emocijų. Aš tarsi pabuvau danguje ir parsinešiau ryškiausią žvaigždę. Ačiū dangui už tokią meilę. Jis bučiuoja mane iš pradžių į nosį, vėliau į skruostą ir liečia lūpomis mano kaklą.  

-Tu nuo šiol tik mano mergina ir aš tavęs niekam neatiduosiu.-Palieka švelnų bučinį ant mano kaklo ir aš jaučiu kaip širdyje vyrauja pavasaris. Mes važiuojame po naktinį miestą, su manimi mašinoje mano mylimasis ir daugiau man nieko nereikia. Esame tik mes ir mūsų širdies plakimai. 

Ryte mano kambario durys atsidaro ir atsiranda jis. Tyli nieko nesako, tiesiog žiūri į mane savo žvilgsniu. 

-Labas rytas meilute, kodėl tu taip vakar vėlai grįžai namo?-Atsisėda jis ant šalia buvusio krėslo ir apsilaižo apatinę lūpą. Šelmiškai nusišypsau ir specialiai atsikloju antklodę, po kuria buvau nuoga. 

-Tu nori žinoti tiesą?-Matau kaip jis nužiūrinėja mano kūną nuo galvos iki kojų.

-Taip. Pasakyk, ką su tavimi padarė.-Jis sugriebia mane už riešo ir pasisodina pas save ant kelių. 

-Mane dulkino mano brolis.-Be reikalo aš tai pasakiau, nes po kelių sekundžių jis sugriebia mane už kaklo priglausdamas mano nugarą arčiau savo kūno:

-Nori dar? Sakyk, tu nori manęs?-Provokuoja mane Markas ir aš prarandu savo valią, jo delnas užsivynioja mano plaukus sau ant krumplio.

-Taip Markai, dulkink mane.

-Ne sesute, to reikia užsitarnauti. Paliesk savo vietelę ir parodyk kaip save glamonėji.-Aš imu daryti taip kaip jis sako ir mano pirštai nusileidžia žemyn, vėliau suvokiu kaip visas mano kūnas ima baisiai jaudintis. 

-Markai, tu iškrypėlis.-O pati jaučiu kaip sudrėgstu. 

-Pasakyk, ką tu jauti Margo? Mums gi reikia atnaujinti tavo dienoraštį.-Jis nė sekundei manęs nepaleidžia ir laiko už plaukų prispaudęs mane prie savęs, tarp mūsų praskrieja nekontroliuojamas geismas. Aš nesustosiu jo norėjusi niekados. 

-Mano kūnas susijaudinęs.-Primerkiu akis, o jis ima glamonėti liežuviu mano kaklą pereidamas prie vienos krūties, po to prie kitos ir jau pasiekia pilvą. 

-Nepatrauk pirštukų, aš tiesiog noriu tave labiau sušildyti, mano mergyte.-Jis prasiskverbia į mane savo pirštais ir ima juos judinti aukštyn žemyn. 

-Taip!-Aš dejuoju nuo jaučiamo orgazmo, o jis vis nesustoja, nori vėl pradėti viską ir naujo. Jaučiausi tarsi pyragėlis jo delne, kurį jis tiesiog valgė su didžiuliu apetitu. 

-Markai, prašau liaukis.-Jis pranyksta manyje savo pirštais ir aš vėl krentu į bedugnę žemyn, kaip vargšė mergaitė, kuri taip neapsakomai įsimylėjo. 

-Per vėlu mažyle. Aš per daug stipriai į tave įsikibau. Žinai ką gali padaryti demonas, kai jį kankina troškulys?-Staiga jis atsisuka mane į save ir liežuviu ima liesti mano jautrią odą, bet nė sekundei nepatraukia savo pirštų, atvirkščiai jie įeidinėja į mane su nauja jėga. Mano protas pilnumoje atsijungė. Jis viską pasiėmė sau, jis mano prasmė, mano pats geriausias vanilinis desertas. 

-Markai, aš myliu tave. Meldžiu ne žudyk manęs, jei tai viso labo tik žaidimas. 

-Margo, kiek tau kartų kartoti, kad aš pasiruošęs eiti net prieš tėvą, bet pasilikti su tavimi! Aš myliu tave! Ir tu dabar mano mergina, amžinai.-Jis suglaudžia mano kojas ir toliau glamonėja mane liežuviu, o aš pasiruošusi bet kurį momentą atsijungti. Tiek malonumo man nepadovanos nė vienas vyras žemėje. 

Svarbiausiai, kad kvėpuotų širdis. Tau negalima uždusti....