A Little Strange

2.13

#Katherine pov.#
Privalėjau perspėti Louis, kad būti su David yra nesaugu. Bet argi jis klausytų? Ar nepagalvotų, kad aš tiesiog bandau juos su Harry vėl suporuoti? Nors taip ir nėra.
Iš tiesų net nežinau, ką David yra padaręs. Nemėgau veltis į gaujos reikalus. Išvis nemėgau joje būti, tačiau tam aš pasirašiau nuo pat gimimo. Mirus seneliui aš privalėjau ten būti.
Tačiau neturėjau laiko perspėjinėti Louis. Turėjau kuo greičiau važiuoti link kavinukės, kur manęs jau laukė Amanda.

-Ką darysit su juo?-paklausiau merginos, kai ji suvedė į kompiuterį mano parūpintus jo vardą ir pavardę.
-Tai ką reikia. Jei priešinsis, sušaudysim vietoj. Jei paklus, nusiųsim jį į komisariatą pateikę visus įrodymus,-Amanda net nepakėlė akių viską susakydama.
-Už ką? Ką jis apkritai padarė?-buvau šokiruota. Tikiuosi, kad ji pasitelks antrąjį variantą ir David nežudys.
-A. Nematei? Gali pasižiūrėt,-trūktelėjo pečiais, pastumdama link manęs popieriaus lapą su užrašais ir nuotraukomis.
Vienoje nuotraukoje atpažinau David nugarą. Ten tikrai jis, šįkart jau abejonių nekilo. Akimis peržvelgiau kitas nuotraukas ir kvėpavimas ėmė greitėti. Ten buvo man nepažįstamų vyrų nuotraukos. Po jomis kiekvieno vyro vardas, pavardė ir gimimo data. Suvokimas smogė greitai - tai jo aukos.
-Kodėl negalime papasakoti policijai iškart?-giliai įkvėpiau, bandydama šalin nuvyti blogas mintis.
-Jis nužudė vieną mūsiškį. Policija būtinai tai išsiaiškins. O ji neturi sužinoti apie mūsų gaują. Jei jis bus pristatytas su visais mūsų įrodymais, tuomet mes išnešim sveiką kailį,-viską išaiškino.
-Mhm, tai ką siūlai daryti? Juk nežinom, kas bus jo sekanti auka,- toliau skanavau sąrašą akimis, bandydama kažką išsiaiškinti.
-Būtent, nežinom. Todėl tu turėsi įsibrauti į jo kompiuterį ir paieškoti kažko naudingo,- Amanda pagaliau pakėlė akis nuo savo kompiuterio ir pasiėmė ką tik atspausdintus lapus,-Štai čia galimi jo slaptažodžiai, elektroninis paštas ir visa kita ko gali prireikti,-ji man ištiesė popierius. Norėjau klausti, kaip man tai padaryti, kaip prasmukti į jo namą, tačiau tai ir pati žinojau. Tereikia, kad Niall juos kartu su Louis kažkur pakviestų. Nugvelbsiu David raktus, o tada kelias į jo namus bus atviras. Tikiuosi, kad šis planas suveiks.

-Nagi, juk reikia atitinkamai pabaigti atšvęsti Zayn vestuves. Turi būti balius tarp savų,- įnirtingai visiems dėsčiau savo planus.
-Skamba neblogai. Bet kur Harry?-Niall susiraukė, nerasdamas jo.
-Jis turėjo reikalų. Aš taip pat šiek tiek jų turiu. Tačiau ilgau netruksiu,-stengiausi kalbėti nerūpestingai, nors Niall ir žiūrėjo įtartinai. Pažvelgiau į jį 'viską paaiškinsiu vėliau' žvilgsniu ir jis linktelėjo.
Louis pernelyg nesureagavo, kai buvo paminėtas Harry vardas. Jis stovėjo šalia David, kurį jau visiems spėjo pristatyti, kaip savo draugą.
Kai visi susirinko į svetainę, laukdami grįžtant Zayn su maistu, ėmiau ieškoti David striukės. Neprisiminiau, kaip tiksliai ji atrodė, o juodų striukių čia buvo dvi. Įkišau rankas į kišenes ir abiejuose apčiuopiau namų raktus. Velnias. Kurie David? Tiek to, paimsiu abu, kažkurie turėtų tikti.
-Grįšiu iki vakaro. Palikit man torto!- sušukau išeidama ir išgirdau, kelis atsisveikinimo šūksnius iš svetainės.
Sustojau prie David namo ir apsidairiau. Kelias laisvas. Išbandžiau abu raktus ir vienas išties tiko.
Įėjau į vidų. Namo vidus atrodė gražiai, netgi per prabangiai kaip neseniai atsikraučiusiam vyrui.
Įjungiau jo kompiuterį ir išbandžiau visus man Amandos surašytus slaptažodžius. Vienas iš jų tiko, kompiuteris atsirakino.
Šiek tiek nusivyliau kompiuterio darbalaukiu. Tikėjausi kažko į žudiko maniako foną ar bent nuogo vyro nuotraukos, bet tai buvo tiesiog standartinis windows fonas.
Knaisiojausi gerą pusvalandį, tačiau nieko vertingo neradau. Net ėmiau abejoti, ar tai tikrai David žudikas.
Vėl išsitraukiau lapus su aukų vardais ir nusprendžiau labiau pasidomėti tais žmonėmis. Peržiūrėjau keleto facebook paskyras ir kai ką pastebėjau - jie visi buvo gėjai. Jo vaikinai..? Rodos širdis sustojo, kai suvokimas aplankė mane. Žinau, kas bus sekantis. Ne, ne. Tik ne...
-Louis, nematei mano raktų?-išgirdau David balsą iš už durų. Velnias. Ką jie čia veikia? Neturėtų būti pas Zayn?
-Ne,-išgirdau atsidarant duris. Velnias. Pamiršau užrakint,-Neužrakinta. Pamiršai turbūt,-nusijuokė Louis.
Širdis ėmė greičiau plakti, kai išgirdau juos artėjant link kambario, kuriame dabar esu. Greitai palindau po lova, po kuria, ačiū dievui, tilpau.
Durys atsidarė, ir išvydau juos abu besibučiuojančius. Jie griuvo ant lovos ir pajaučiau, kaip čiužinys susiduria su mano galva. Vos susilaikiau neišleidusi skausmo aimanos, bet mane sustabdė kitos aimanos, kurios slido iš judviejų lūpų. Dieve, dieve...Tik ne tai.