A Little Strange

1.2

Gėriau jau gal kažkeliasdešimtą puodelį degtinės. Kartumo jau nebejaučiau todėl gėriau vieną po kito.
-Ė, gal jau užtenka?-prie manęs priėjo kurkas blaivesnis Louis.
-Ne,-suburbuliavau ir dar vienas gėrimas perėjo per gerklę.
-Bus tų mergų,-jis paplekšnojo į petį ir aš vos nenudribau, nes pasaulis jau sukosi ratu.
-Žinau,-apverčiau liežuvį bet iškart pajaučiau pykinimą. Užsiėmiau už burnos ir palaukiau kol pykinimas praeis. Hu, nevemsiu šiandien. Bent tas gerai.
-Jei tau įdomu, tai Zoe liepė tau perduot, kad ji išsikrausto pas tą kažkokį,-Louis pradėjo bet aš jį nutildžiau.
-Man neįdomu,-nurėžiau.
Jis akimirką pagalvojo ir linktelėjo.
-Gal reikia pagalbos?-paklausė kai aš eilinį kartą vos nenuvirtau nuo kėdės.
-Taip,-linktelėjau,-Palaikyk kompaniją,-stumtelėjau jam raudoną puodelį ir pats dar kartą atsigėriau.
Louis išgėręs kelias stiklines buvo jau ganėtinai apsvaigęs. Aš nebesiorientuodamas gėriau toliau, kad pamirščiau šios dienos įvykius. Juk ne kasdien tave mergina meta.
Po dar kelių stiklinių degtinės smigau.

Vos pabudęs iškart suvokiau kad man bloga. Nenuostabu. Ir kiek aš vakar gėriau?
Pramerkiau akis ir suvokiau kad aš nesu ant grindų, kur prisimenu kad nulūžau. Aš gulėjau kažkokiame kambaryje ant sofos. Lėtai pakėliau galvą ir apsidairiau. Kitame kambario kampe, ant kitos sofos kažkas gulėjo.
-Ei,-pašaukiau ir rudų plaukų kuokštas sujudėjo.
-Aš ne formoj kad kalbėčiau,-išgirdau tylų Louis murmesį. Okey, kaip mes čia atsidūrėm?
-Kiek tu vakar gėrei?-paklausiau nes pagal jo būseną sprendžiu, kad nemažiau už mane.
-Daug,-wow kaip išsamu.
-Kodėl?-paklausiau.
-Pats liepei kompaniją tau palaikyt,-jis atsisukė veidu į mane.
-Nereikėjo tiek daug gert,-susiraukiau.
-Turiu savų priežasčių,-atsiduso.
-Oh,-tik tiek ištariau.
Netrukus durys prasivėrė ir įlėkė Niall daužydamas puodus. Abu su Louis užsiėmėm už galvų.
-Pydare tu!-Louis surėkė ir Niall nusikvatojo.
-Dabar mes visi lonely bičai,-nusijuokė Niall.
-Kaip suprast?-biškį nepagavau kampo.
-Zoe su Heylan išsikrausto į Australiją,-Niall paaiškino ir aš mečiau žvilgsnį į Louis, kuris tikrai buvo ne kokios nuotaikos. Tai štai kodėl jis irgi vakar gėrė...
-Reikia padaryt vakarėlį,-Louis pagalvojo.
-Soriuks bet šiandien važiuosiu pas tėvus,-papurtė galvą Niall.
-Ko tau ten?-prunkštelėjo Louis.
-Mačiau gal prieš pora metų,-trūktelėjo pečiais.
-Oh, gerai,-pasikasė pakaušį Louis.
-Galėtume į klubą nueit,-pasiūliau Louis vienintelę įdėją.
-Vėl?-jis pakėlė antakį.
-Vėl?-atkartojau patvirtindamas.
-Tai aišku,-sukirtom rankom. Dar nepasibaigė pagirios o jau planuojam kitą gėrimą. Toks jau gyvenimas...

Galvojom ar važiuot mašina ar eit pėstiem. Logiška, kad bet kuriuo atveju iš klubo reikės eiti pėsčiomis.
Nusprendėm pasivaikščiot, todėl po pusvalandžio buvom klube. Garsi muzika iškart mus pasitiko. Prasibrovėm pro šokančiųjų minią ir nuėjom tiesiai prie barmeno.
-Du kažko stipraus,-paprašiau ir barmenas pripylė kažkokio marmalo. Užsivertėm stikliukus ir labai kartus skystis perbėgo per gerklę.
Kai truputį apgirtom, įsimaišėm tarp šokančių žmonių. Alkoholis veikė smegenis, gražios merginos sukiojosi aplink. Galiu pasakyti kad jaučiausi visai neblogai.
Prisitraukiau kažkokią blondinę prie savęs ir net per muziką girdėjau kaip ji sukikena. Ji užpakaliuku trynėsi man į tarpkojį ir jaučiau kaip kelnėse darosi ankšta.
Pamačiau kaip Louis man linkčioja rodydamas sekso ženklus. Paėmiau merginos ranką ir ėmiau ją vestis link tualeto. Kai įėjom, užrakinau duris ir prirėmiau merginą prie sienos. Grubiai suliečiau lūpas ir ji iškart atsakė.
Po viso linksmumo išėjau iš tualeto ir grįžau prie barmeno. Po trečios stiklinės prie manęs prisėdo Louis.
-Kaip diena?-jis pakėlė antakius ir nuvogė iš manęs vieną stikliuką.
-Puiki,-nuleidau akis į savo draugužį, kuris saldžiai miegojo po kovos.
-Mano irgi,-nusijuokė ir užsivertė stikliuką.
-Žinai, dėjau aš ant tos Zoe,- pagalvojau.
-Sesės kekšės,-surimavo jis.
-Pakelkim už laisvą gyvenimą,-iškėliau stikliuką ir mes abu susidaužėm.

-Kur durys?-visas vaizdas liejosi kai bandžiau išeit iš klubo.
-Kokios dar durys?-Louis nusijuokė ir netrukus atsitrenkė į sieną,-Blet.
Apgraibomis suradau tas duris ir išėjęs pajutau gryną orą. Giliai įkvėpiau.
-Ką uostai?-Louis taip pat giliai įkvėpė.
-Orą,-paaiškinau.
-Skaniai kvepia,-jis išsišiepė.
-Kur namai?-apsidairiau bandydamas susiorientuoti. Velnias, juk man iki namų visas pusvalandis.
-Mano namai už poros minučių kelio,-jis pagalvojo.
-Gerai einam,-net negalvojęs nusprendžiau,-Kurioj pusėj?
-Hm,-jis numykė,-Pabandysiu atspėt...Šiandien tebūnie dešinė,-jis apsisukė į kažkurią pusę. Man nerūpėjo kur einam nes ar šiaip ar taip vos pasivilkau. Po kelių minučių priėjom nedidelį namą ir meldžiau dievo kad čia būtų Louis namas.
-Pala, iš kur tu namą turi? Tu gi pas Niall gyveni,-staiga mane aplankė suvokimas.
-Čia laikinai išsinuomojau kol pas Naill įrengsim priestatą,-jis paaiškino.
-Kokia logika?-nesupratau.
-Nuobodu man vienam gyvent. Niall irgi,-jis trūktelėjo pečiais. Nu tikrai logikos nematau, todėl nuspendžiau daugiau apie tai negalvoti ir visą mąstymą sutelkti į bandymą įeiti pro duris.
-Va gulk ant sofos,-Louis mestelėjo ranka į sofą. Kol aš iki jos nusigavau, Louis jau buvo kitame kambaryje. Dribau ant sofos ir bandžiau miegoti.

Ryte pabudęs iš kart pašokau, nes nebuvau savo lovoje. Vakar dienos įvykiai prabėgo pro atmintį. Nieko blogo nepadariau, apart pasismaginimo su kažkokia mergina. Nuėjau į tualetą ir nustebau, kad net nevėmiau. Nuėjau į virtuvę ir atidariau šaldytuvą. Jis buvo tuščias. Kai sakau tuščias, tai ir turiu omeny tuščias. Neskaitant kelių stiklainių su kažkuo, gal uogienėm, arba marinuotais agurkėliais. Dar mėtėsi pakelis sviesto ir buteliukas kečiupo. Wow pasirinkimas. Aišku, ko norėt kai jis tik laikinai čia atsikraustė, bet galėtų bent kiek šaldytuvą papildyt.
Atidariau šaldymo kamerą ir šerkšno glūdumoj pamačiau šaldytą žuvį. Atleisk Louis, bet aš mirštu badu. Vėliau pats dėkosi. Išėmiau žuvį iš šaldiklio ir padėjęs ant spintelės pasitryniau rankas, kurios buvo labai šaltos. Įdėjau į mikrobangę keletai minučių. Per tą laiką užkaičiau keptuvę ir pripyliau aliejaus. Ką galiu pasakyt - visada mėgau gamint.
Kai mikrobangė sypypsėjo, išėmiau žuvį, kuri ačiū dievui buvo išdarinėta. Spintelėje suradęs kažkokių prieskonių, jais pabarsčiau ir įdėjau į keptuvę du žuvies gabalus.
Netrukus virtuvėje pasklido skanus aromatas.
-Kas čia per?-išgirdau balsą ir tada į virtuvę įėjo Louis.
-Darau valgyt,-trūktelėjau pečiais.
-Radai ką nors?-jis nužvelgė šaldytuvą o tada keptuvę.
-Taip. Nereikėtų tau biškį šaldytuvo prisipildyt?-nusijuokiau apversdamas gabaliukus.
-O kam? Ką nusiperku tą iš kart ir suvalgau. Aš nemoku gamint,-paaiškino.
-Visiškai nemoki?-išsižiojau.
-Sumuštinius gal ir padaryčiau,-jis susimąstė,-Taip seniai valgiau gamintą maistą,-jo akys sužibo kai link jo pastūmiau lėkštę.
-Džiaukis, nes kažkin ar tai daugiau pasikartos,-nusijuokiau ir pradėjom valgyt.
-Labai skanu,-pagyrė.
-Manau aš jau eisiu, susitariau šiandien su Niall susitikt,-pažvelgiau į laikrodį.
-Tada iki,-sukirtau su juo rankomis.
-Ate,-atsisveikinau prieš išeidamas. Prabludijau gal visą pusvalandį, kol galų gale radau kelią iki Niall namų.