A Little Strange

1.5

Ryte mane pažadino ankstyvi saulės spinduliai. Mėgstu tokius rytus. Pasivarčiau lovoj kol galiausiai nusprendžiau keltis. Apsirengęs nuėjau į virtuvę, kur nustebau radęs sėdintį Louis.
-Ko toks ankstyvas?-paklausiau dirstelėdamas į laikrodį. Dar tik pusė devynių, o Louis kaip žinau taip anksti keltis nepratęs.
-Buvau parduotuvėj,-truktelėjo pečiais. Greit atidariau šaldytuvą ir iš tikro jis buvo pilnesnis.
-Tu dievas,-sumurmėjau.
-Užtat noriu kad dabar iškeptum kiaušinienę,-jis išsišiepė.
-Mh,-numykiau išsitraukdamas keptuvę. Ne esmė kad aš dar neatėjęs į virtuvę planavau kept kiaušinienę.
-Aš juokavau,-jis nusijuokė pamatęs kad aš tikrai ruošiuosi ją kepti.
-O aš ne,-įmušiau pora kiaušinių.
Kai buvo iškepta, iškart suvalgėm.
-O dabar tu plauni indus,-mostelėjau ranka link kriauklės.
-Bet...-jis dar norėjo kažką sakyt,-Oh, gerai,-sutiko ir paėmęs lėkštes nuėjo prie kriauklės.
Stebėjau kaip jis bandė su fairiu mozot lėkštes, kas jam sekėsi nekaip.
-Užtenka tik lašelio,-pavarčiau akis kai jis išpylė gal visą butelį.
-Fairy reklamų prisižiūrėjai?-prunkštelėjo Louis plaudamas lėkštę.
-Ir tau vertėtų,-nusijuokiau stebėdamas kaip indai skęsta putų karalystėj.
-Nežvenk, man čia pirmas kartas,-pavartė akis Louis paleisdamas čiaupą.
-Priprasi,-numojau ranka. Pasiėmiau dar vieną rankšluostį ir padėjau nušluostyt lėkštes.
-Hu. Darbas atliktas,-Louis nusibraukė prakaitą nuo kaktos.
-Sveikinu,-patapšnojau jam per petį.

-Kur varai?-iš sveitainės atsklido Louis balsas.
-Pasivažinėt. Nori kad pamokyčiau?-pasiūliau.
-Maybe,-jis atėjo į kolidorių ir apsimovė batais.
-Tu rimtai niekada nevairavai?-pasitikslinau kai jis įsėdo į vairuotojo vietą.
-Kažkada seniai. Truputį,-jis numykė ir išsišiepė.
-Gerai. Čia gazas, stabdžiai, sankaba,-viską parodžiau,-Sudaužysi mano mašiną, kiaušus nurausiu,-pasakiau rimtu veidu. Jis giliai įkvėpė. Atsisėdau į keleivio vietą. Niekada niekam neleisdavau važinėt mano mašina. Nežinau kodėl Louis leidžiu. Bet jei jis ją sudaužys....
Giliai įkvėpiau kai jis užvedė mano mašiną. Iš lėto važiavo nuošaliu keliuku, jam visai neblogai sekėsi.
-Dabar bus posūkis,-įspėjau. Jis pasuko vairą ir įveikė posūkį. Po truputį didino greitį kol pasiekė normalų.
-Visai neblogai,-pagyriau kai apvažiavę pora ratų sustojom.
-Bent jau mašinos nesudaužiau,-atsikvėpė Louis.
-Kitą kartą seksis geriau,-patikinau.
-Bus dar ir kitas kartas?-išpūtė akis.
-Jei tik norėsi,-trūktelėjau pečiais.
Kai įėjom į butą, nusprendžiau ką šiandien veiksim.
-Eisim į klubą,-tariau.
-Vėl prisigert?-pakėlė antakius.
-Paukštyčių pašaudyt,-išsišiepiau. Jis su pirštais parodė sekso ženklą ir abu nusijuokėm.
-Kada klubas atsidaro?-paklausė Louis ir pažvelgiau į laikrodį telefone.
-Už poros valandų,-atsidusau.
-Oh, dar yra daug laiko,-pagalvojo Louis atsidaręs šaldytuvą. Nespėjau sureaguoti kaip jis šaldiklyje susirado dėžutę ledų.
-Ei!-surėkiau kai jis jau nešė kudašių su dėže.
-Apseisi,-Louis iškišo liežuvį ir toliau lakstė po kambarį.
-Atiduok,-vyjausi jį, bet jis vis išsisukdavo.
-Mano,-jis juokėsi.
-Šunsnuki,-suburbėjau ir staigiai sustojau. Louis trenkėsi į mane ir abu nuvirtom ant grindų. Nepaisant to, kad truputį skaudėjo užpakalį, vistiek juokėmės. Stengiausi nekreipti dėmesio, kad Louis guli užvirtęs ant manęs ir kad mano gyslomis ėmė greičiau bėgti kraujas.
-Cha,-gavęs progą pačiupau ledų indelį, bet nespėjus pasidžiaugti, sėkme jis vėl buvo Louis rankose.
-Per pusę,-nusiderėjau ir jis pavartęs akis nusirideno nuo manęs.

Šeštą valandą jau buvom prie klubo.
Nuėjom prie barmeno ir iškart išgėrėm po stikliuką.
-Varau pakabint merginą,-Louis parodė į kažkokią blondinę, kuri gėrė gėrimą.
-Smagaus vakaro,-patapšnojau jam per petį, o pats išgėriau dar vieną stikliuką.
Po kiek laiko nusprendžiau ir aš nusišaudyt kokią paukštytę.
Priėjau prie kažkokios brunetės, kuri net neprisistačiusi įsisiurbė man į lūpas. Atsakiau į bučinį ir pradėjau vestis ją link tualeto. Ji buvo šiek tiek apgirtusi, gal truputį daugiau už mane.
Tualete net nespėjau sureaguoti kaip ji atsiklaupė ant grindų ir atsegė mano džinsų užtrauktuką. Ką gi, nusimato smagus vakaras.

Po penkiolikos minučių išėjau iš tualeto lyg naujai gimęs. Reikėjo nuleisti garą. Grįžau prie barmeno, kur jau sėdėjo pusgirtis Louis.
-Kaip tau...-nespėjau užbaigt klausimo.
-Nedavė,-patempė lūpą.
-Vargšas,-nusijuokiau ir taip pat užsiverčiau porą stiklinių.
Po dar penkiolikos minučių buvom nusikalę kaip tapkės.
-Gal jau einam?-sušveplavau.
-Dulkintis eisiu rytoj,-Louis kažką sumurmėjo ir jo galva nusviro.
-Durniau, namo eit. Namo,-aiškiau pasakiau ir daviau jam nesmarkią pliūchą kad jis atsibustų.
Atsistojom ir vargais negalais išėjom iš klubo. Kojos pynėsi, bet mes ryžtingai žengėme pirmyn.
Netrukus aš susvyravau ir griuvau ant žolės kartu nusitempdamas ir Louis.
-Šiandien jau antras kartas,-nusijuokė Louis.
-Aš girtas. Žiauriai,-nežinau kodėl taip pasakiau. Juk ir durnam aišku.
-Tavo akys gražios,-Louis suburbėjo iš lempos ir rodės tuoj vėl užmigs.
-Lou, kelkis, turim toliau eit,-stengiausi keltis. Louis pirmas atsistojo ir padėjo atsistoti man.
-Einam Hazza,-jis išsišiepė. Ugh, nekenčiu kai mane taip vadina, bet jam nesakiau nieko.
Galų gale atsimenu kad atrakinau buto duris, mes įėjom vidun, o tada mintys aptemo, alkoholis užvaldė smegenis. Griuvau ant sofos, ir daugiau neprisimenu.

Ryte pajutau kad baisiai skauda visus šonus. Pabandžiau pasijudint, bet man kažkas trukdė. Atsimerkiau ir susiraukiau.
-Kas per šūdas, Louis?-pakrutinau jį, kuris miegojo pusiau užvirtęs ant manęs.
-Kas?-sumurmėjo Louis ir nusivertė nuo manęs. Bet kadangi tai buvo sofa, jis dribo ant grindų,-Bliot!-nusikeikė.
-Kodėl mes miegojom kartu?-atsikėliau pažvelgdamas į tą nepatogią sofą nuo kurios man skaudėjo šonus.
-Eilinį kartą prisigėrėm,-tėškė faktą Louis. Čiūju vakar kai grįžom, tiesiog virtom kur papuola. Užtat dabar visi kiaušai nugulėti.

Dievas davė minčių, bet vistiek kažkokia nesamonė gavos.
Kaip ir žadėjau, įkėliau dalį šiandien:) Dvi dalys per dieną man jau pasiekimas:D