If you don't then who will,love?

76.

***Niall pov***

-Niall,man labai slenka plaukai.
Mergina besiruošdama į darbą verksmingu balsu kreipėsi į mane. Pakėliau akis nuo kompiuterio pažiūrėdamas į jos liudną veidą.
-Nuo ko mažute?
-Nežinau,jau savaitė,kaip jie man taip slenka. Nenormalu kažkaip,man niekada taip nebūdavo.
-Eikš Greisi.
Ištiesiau rankas link jos,paragindamas ateiti. Mergina mažais žingsniukais,perėjo kambarį atsisėsdama man ant kelienių. Rankute apkabino kaklą,prisiglausdama kakta prie manęs. Perbraukiau delnu per jos plaukus,ranka nuslinkdamas nugara.
-Gal reikia pakeist šampūną ar vitaminų? Aš nežinau Greisi ką reikia daryti.
-Aš ir,mane labai erzina tai.
-Viskas bus gerai princese. Mažute,ką tu manai apie tai,jeigu mes išsikeltume iš čia?
Greisi susiraukė,truputį atsitraukė.
-Kaip tai išsikeltume iš čia?
-Na susirastume kitą butą. Aš kaiptik žiūrinėjau internete,yra šaunių pasiulymų,netoli čia.
-O kas čia atsitiko? Kur vaikinai eis?
-Jie niekur neis. Aš manau,mes galėtume gyventi dviese.
Merginos veidas staigiai pasikeitė,ji plačiai nusišypsojo.
-Tu nori gyventi,tik su manimi?
-Žinoma. O tu nenori su manim?
-Labai norėčiau.
Paglosčius mano skruostą,ji trumpam priglaudė lūpas prie manųjų.

***Greisi pov***

Atitraukiau lūpas nuo Niall,paveldama jam plaukus.
-Man reikia pabaigt ruoštis į darbą.
-Kodėl tu ten vis dirbi?
-Nepradėk!
Sustabdžiau jį,nuo vėl beprasmingai prasidedančio barnio. Atsistojusi nuo vaikino kojų,nužingsniavau link spintos,per galvą nusivilkdama maikutę.
Niall dideli delnai suimė mano liemenį,lūpas priglausdamas prie mano kaklo.
-Ei. Tu nenori su manim kalbėti?
-Noriu Niall,tiesiog ne apie tai ir ne prieš darbą.
-Ghhrrr...
Jis lėtai kilo nuogu mano kūnų,į delnus suimdamas krūtis per liemenėlę. Staigiai atsitraukiau,velniškai skauda krūtis.
-Kas?
-Skaudą man labai krūtinę Niall.
Susiraukęs jis žengtelėjo atgal nuo manęs,suraukdamas antakius.
-Ar tu sirgsi?
-Neturėčiau dar pora savaičių.
-Tai kodėl tau skauda mano tobulas krūtis?
-Jos ne tavo,o mano. Nežinau,aš kažkokia  nebenormali. Va plaukai slenka,krūtinę skauda.
Niall sugrįžo prie manęs,suimdamas užpakaliuką,jį kylsteldamas. Mūsų veidai atsirado vos per milimetrą,vaikinas erzindamas mane,sukando mano apatinę lūpą,patraukdamas ją į save. Paleidęs tyliai sukuždėjo.
-Ne tavo mažute,o mano. Ir man nepatinka,kad tau skauda jas,nes aš jas šiandien vakare planuoju stipriai pagniaužyt,kol busiu tavyje.
Aiktelėjau apsilaižydama lūpas. Oda pasišiaušė po vaikino žodžių,truputėlį pasimuisčiau apkabindama jo kaklą.
-Niall,tu negali taip elgtis,prieš darbą.
-Tu nežinai Greisi,kaip aš planuoju elgtis,per darbą.
Pamerkęs man akį,godžiai įsisiurbė į mano lūpas.

Niall sustabdė automobilį prie pat klubo įėjimo.
-Aš važiuoju namo,nuvešiu Louis su Klaudija į oro uostą ir dar prieš vidurnaktį busiu pas tave princese. Gerai?
-Žinoma.
Pasilenkiau,norėdama jį pabučiuoti. Niall ranka suimė mano galvą,prisispausdam arčiau savęs.
-Lauk manęs Greisi. Lauk,nes bus labai gerai.
-Niall!
Subariau jį,jam tik nusišypsojus. Trumpam sujungus mūsų lūpas iššokau iš automobilio,dar kartą pamodama jam ranka.
Šis vakaras pasitaikė labai ramus,nenuostabu žmonės mėgaujasi paskutiniais vasaros savaitgaliais gamtoje. Stovėjau atsirėmusi į barą kai Kamėja parodė į stalelį mano pusėje. Ten sedėjo penkių vaikinų grupelė su Max priešakyje. Pavarčiau akis,prieš pasiimdama užrašų knygelę ir nustačiusi dirbtinę šypseną perėjau salę.
-Labas vakaras,aš Greisi. Šį vakarą busiu jūsų paslaugoms.
-Labas Greisi.
Max kaip bebutų keista tylėjo,į mane kreipėsi Bobis. Jis šioje kompanijoje atrodo mandagiausias,visada šypsosi ir elgiasi maloniai.
-Ką užsisakysit?
-Mums penkis bokalus šviesaus alaus lelytę.
-Žinoma.
Užsisukusi nužingsniavau atgal į prie baro,paduodama barmenui užsakymą.
Jaučiuosi keistai pavargusi ir labai alkana,nesuprantu kas yra,lyg miegojau gerai,bet galėčiau miegot rodos dar dvidešimt valandų.
-Greisi užsakymas!
Tom sušuko,man tiesiai į ausį.
-Neberėk!
-Kad negirdi,jau pora kartų kviečiau. Kas tau yra?
-Nieko,užsigalvojau.
-Matosi.
Vaikinas nusivaipė,nužingsniuodamas prie merginų burelio stovinčio kitame baro gale. Pasėmiau padėklą patraukdama link sėdinčių vaikino. Max žvilgsnis atrodė grėsmingas,tačiau kad ir kaip keista bebūtų jis man vėl nieko nesakė. Vienintelis Bobis padėkojo,kai pastačiau jų gėrimus ant stalo. Pasiteiravusi ar jiems daugiau nieko nereikia,sugrįžau prie baro. Manau mane migdo tai,kad šiandieną labai mažai žmonių yra klube.
Nusprendusi pasidaryti pertraukėlę,iš po baro pasėmiau savo pokelį cigarečių. Pasakiau Kamėjai,kad greitai sugrįšiu,patraukiau link išėjimo,kai ant savo užpakaliuko pajaučiau tvirtą ranką.