If you don't then who will,love?

55.

***Greisi pov***

Ši savaitė man lyg pasakoje. Net menkaverčiai pykčiai su Niall man suteikia laimės. Manimi dar niekas taip nesirūpino,kaip jis tai daro. Esu velniškai lepinama ir apdovanojama dėmesiu,vaikinas rodos neatsitraukia nuo manęs nei sekundei. Ketvirtadienio vakarą,besiruošiant vykti į darbą Niall vėl pradėjo burbėti apie jo keitimą.
-Niall! Nustok,beje aš šį savaitgalį turėsiu laisvą.
-Bet Greisi,visada galėtum būti vakarais namuose.
-Na ar tu gali nustot? Ar vėl nori susipykti? Ar gali tai palikt?
-Kokia tu užsispyrusi!
-Na žinok tu irgi.
Garsiai atsidusęs vaikinas atsigulė į lovą,uždengdamas ranka akis. Taip,pabėkim nuo problemų užsidengdami akis. Pabaigiau apsirengti,susikėliau aukštai plaukus nusprendusi šiek tiek pasidažyti. Niall visdar ignoravo mane. Aš nesuprantu,kas jam blogai? Ar jam normalu toks bendravimas? Ar jis visuose santykiuose elgdavosi kaip gestapas? Tiesa pasakius,aš net nežinau ar jis turėjo normalią merginą. Kažkada žadėjo man papasakoti,tačiau niekada to taip ir nepadarė.
-Niall?
-M?
Neatsidengęs akių,vaikinas tik nerišliai sumykė.
-Ar tu visada buvai toks gestapas?
-Ką turi galvoje?
-Ar visada savo merginoms reguliuodavai gyvenimą?
Neatitraukusi akių nuo veidrodžio,jaučiau jo įdėmų žvilgsnį į mane. Esu garantuota,kad jį sunervinau.
-Ta prasme? Aš tau reguliuoju gyvenimą?
-Na,tu ištisai burbi dėl mano darbo.
-Tai nesiskaito,kaip reguliavimas Greisi.
-O kaip kas tada?
Baigusi dažytis akis,atsisukau į jį. Niall visdar gulėjo lovoje,tik šiuo metu šonu pasisukęs į mane.
-Man nepatinka, kad tu dirbi naktimis.
-Dieve tu mano! Tai sušikti trys vakarai per savaitę! Visas kitas dienas aš bunu namuose,dėl ko tu nepatenkintas ir ištisai pyksti? Jeigu tau tai taip nepatinka,nereikėjo prasidėti su manim.
Turbūt pirmą kartą nuo mūsų bendravimo pradžios aš šitaip ant jo supykau. Nekenčiu,kai man kasnors aiškina.
-Prasidėti?
Pakilęs nuo lovos Niall priėjo prie manęs.
-Tai tu tai vadini ,,prasidėti"?
-Nesikabinėk prie žodžių. Einu į darbą.
-Niekur tu neini,mes kalbam.
-Pakalbėsim vėliau! Aš veluoju.
-Dieve mano kokia tu erzinanti!
Braukdamas delnais per plaukus,vaikinas žingsniavo po kambarį.
-Na žinai,nereikėjo.
-Šą!
Iškėlęs rankas jis surekė ant manęs.
-Greisi.
Niall priėjo prie manęs suimdamas mano delnus.
-Nustok, baik isterikuoti. Kaip tu sakai,aš prasidėjau su tavim,nes myliu tave. Vien dėl to,aš burbu dėl darbo. Ten nesaugu,vakarais vienai būti ten. Įsikalk į savo tą gražią galvytę,kad man rūpi tai ir aš nesu gestapas.
Kodėl jis man šitaip apsukęs galvą? Pasakė kelis sakinius ir visas mano pyktis išgaravo. Stebėjau jį su plačia šypsena,kol Niall švelniai žvelgė į mane savo dangiškomis akimis.
-Supratai mažute?
-Taip Niall. Aš pagalvosiu apie tai.
-Mano princesė.
Vaikinas palinkęs pradėjo bučiuoti mano lūpas,apkabinau jo kaklą pagilindama mūsų bučinį. Niall rankos tvirtai spaudė mano kūną prie savęs.Nutraukęs bučinį,jis suglaudė mūsų kaktas tyliai pasakysamas.
-Mažute,aš šiandien negalėsiu pabūti su tavim darbe,pačiam reikia padirbėti.Aš tave nuvešiu ir atvažiuosiu pasiimti,gerai?
-Žinoma.
-Važiuojam.
Niall pliaukštelėjo man per užpakaliuką,parodydamas liežuvį.
-Dieve dieve,ir kokį aš vaikiną pamilau.
-Nuostabiausia? Geriausia? Gražiausia?
Nusijuokiau paglostydama jo veidą.
-Gal labiau nelabai kuklų,seksualų šiknių.
-Ei.
-Tik pasakiau.
Pamerkiau akį,vos slėpdama šypsena atsitraukiau nuo jo. Niall patempė lūpą,stebėdamas mane.
-Važiuojam mažyti,tikrai paveluosiu.
-Važiuojam princese.
Sunėręs mūsų rankas,išsivedė mane iš namų. Visą kelionę link darbo,vėl šypsojausi galvodama apie mus. Kaip man gera su juo,net pykčiai tarp mūsų išsisprendžia greitai. Stebiu jo nuostabu profilį ir negaliu atitraukti akių. Tai taip kvaila,bet negaliu susivaldyti. Aš jį labai myliu,jis man reikalingas.  Jeigu jis dingtų iš mano gyvenimo,nežinau ar sugebėčiau atsitiesti.