If you don't then who will,love?

36.

Visame name jautėsi labai didelė dregmė,lipant paskui Greisi laiptais jie traškėjo. Namo bendroji erdvė nėra netvarkinga,tačiau velniškai sena. Nuo dregmės čia šiektiek smirdėjo pelėsiu,o kiliminė danga,kažkada buvusi gal smėlio spalvos,yra tiek nutrinta,kad galėtum tamsoje sumaišyt su asfaltu. Pats namas didžiulis,antrame aukšte ėjome kolidoriumi iki pat galo,spėjau suskaičiuoti gal septynes  duris.
-Ar visuose kambariuose kažkas gyveną?
Kreipiausi į mergina,kol šioji atrakinėjo savo kambarį.
-Taip,kiekviename po du. Tik aš gyvenu kambaryje viena,nes jis gan...Hmm mažas.
Čia kaip bendrabutis,tik kitaip. Velniai griebtų,ji tikrai čia negyvens. Kai Greisi įėjo į kambarį ir uždegė šviesą įžengiau paskui. Buvau suplanavęs,kad viską įdėmiai apžiūrėsiu surasdamas kiekvieną trūkumą. Tačiau mano planai žlugo pamačius kambarį.
-Tu čia gyveni?
-Ne,slidinėju.
Mergina pavartė akis atsisėsdama ant lovos,pasisukęs šiektiek nuo durų,uždariau jas. Šio kambario dydis turbūt dukart  mažesnis negu vonio mūsų bute. Čia stovi maža,vienvietė lova pristumta prie pat sienos kurioje yra langas,šalia stovi viendurė maža spintelė,kedė ir šalia atremtas lagaminas. Kedė merginai atstojo spintą, dailiai sudėti keli drabužiai,ant atlošo pakabintas rankšluostis. Jeigu dėčiau koją į priekį, atsidurčiau lovoje,apsigręžęs jau atsitrenkčiau į duris.Pats kambarys tvarkingas,ir atrodo  jaukiausias visame name,bet dėl dievo meilės,čia net ne kambarys,o drabužinė tik su langu. Kas čia per?
-Greisi čia sandeliukas.
Ji pakėlė galvą pažvelgdama į mane, ji atrodė pavargusi  kažkokia pasikeitusi.
-Tai ne sandeliukas,o kambarys. Na nerūmai,bet man tinka.
-Tinka? Tu neturi spintos!Tu neturi išvis nieko.
-Turiu spintele,o daugiau man nieko ir nereikia.
Perbraukiau delnu per veidą atsidusdamas. Tokios užsispyrusios ir nesuprantamos merginos nesu gyvenime sutikęs.
-Niall,jau pamatei.Ar gali tiesiog išeiti?
-Kodėl? Ar tu tikrai nori,kad aš išeičiau?
-Manai jei butu kitoks atsakymas,aš bučiau išėjusi iš jūsų buto,kai neturėjau kur eit?
Kaip sušiktai vienas sakinys gali šitaip pykdyt ir kartu norėt ją gint nuo viso pasaulio? Noriu jai suteikti gyvenimą kurio ji nusipelno ir niekada tokio neturėjo,bet kartu šiuo metu noriu trenkt durimis ir neatsigręžęs išeiti iš čia. Nesusimauk Horan! Apsisukęs pravėriau kambario duris ją palikdamas vieną. Įšokau į automobilį,staigiai nuvažiuodamas nuo jos namų. Gal reikėjo kanors pasakyti jai? Velniai rautų,paaiškinsiu sugrįžęs.
Sustojau prie visą parą veikiančios parduotuvės,tiksliai net nežinodamas ko man čia reikia. Tiesiog reikėjo laiko,kad viską apmastyčiau ir sugalvočiau kaip ją pagaliau palenkti į savo pusę.
Tik sugrįžęs prie namo,pamasčiau,ką reikės daryti ketvirtą valandą ryto,jei durys bus užrakintos? Dievas visgi yra,durys kaip aš palikau taip ir liko. Su maišeliu rankose užlipau į viršų,pro Greisi ale kambario duris švietė blanki švieselė. Turėčiau pasibelst? Nah.
Palenkiau rankeną įeidamas į patalpą. Mergina kuri sedėjo susisukusi į chalatą ant lovos su knyga rankoje krūptelėjo. Jos akys nužvelgė mane,sustojo trumpam ties mano laikomu maišeliu. Papurčiusi galvą,grąžino žvilgsnį į knygą. Kodėl po jos akimi,kai ji nusiplovė makiažą,dabar matosi mėlynė? Rodos vos nusiraminau,mane vėl pradėjo valdyti pyktis!
-Aš sugrįžau.
Nusimaudamas batus išariau,bandydamas nukreipti jos dėmesį nuo tos sušiktos knygos.
-Aš matau. Leisk paklausti kodėl?
-Nes norėjau.
Pagaliau Greisi užvertė knygą,numesdama ją ant spintelės.
-Galėčiau?
Parodydamas į lovą,paklausiau pas merginą.
-Taigi visviena darysi kaip nori,kodėl tu klausi?
-Teisybė.
Šyptelėjęs,truktelėjau pečiais užlipdamas ant jos lovos. Atsisėdau skersai, kaip ir Greisi,atsiremdamas su nugara į sieną,kojos liko kaboti ore. Suėmęs merginos ranką truktelėjau ją arčiau,pavarčiusi akis ji atsisėdo šalia. Iš maišelio ištraukiau butelį vyno ir dvi naujai nupirktas taures,krepšelį įvairiausių vaisių,dežutę šokoladinių saldainių ir pakelį cigarečių.
-Kas per?
-Neklausk,maniau tau reikia.
Vos laikydama šypsena ji tylėdama laukė,kol aš atkimšęs vyną pripyldžiau taures,ištiesiau vieną merginai,kitą pasilikau sau. Pasėmusi taurę į rankas,Greisi pasuko veidą į mane. Ta mėlynė mane varo iš proto,kyla pyktis,tačiau aš susivaldysiu. Kolkas.
-Niall,kam viso šito reikia?
-Man. Tau. Mums Greisi. Laikas pakalbėti.