72.

950 55 1
                                    

***Niall pov***

Greisi pati vos besilaikydama ant kojų,smarkiai pastūmė mane. Žengtelėjau atgal piktai į ją žiūrėdamas.
-Kokį šūdą čia darai?
Surėkiau ant jos iškeldamas rankas į viršų.
-Neberėk ant manęs Niall! Kiek galima! Kas tau suteikė sušiktą teisę spręsti,ko aš noriu ir ko ne? Sakai galiu išeiti jei noriu? Manai nežinau? Manai man būtų pirmas kartas kai mane išvarai ar palieki sušiktai vieną?
Mergina vos gaudo orą rėkdama,jos skruostais bėga ašaros. Akys pilnos liudesio,jos lieknas kūnas visas virpa.
- Ar tau nesuprantama kad jei būčiau norėjusi būčiau jau senai išėjus? Ne? Taip! Taigi tu pas mus gestapas,tu nusprendi kaip ir kas bus!Tu gi geriau žinai ko nori Greisi! O kas aš? Paprasta mergina kuri daugiau neturi kur eit? Kažkokia neaiški,kuri neturi šeimos yra iš vaikų namų? Žinoma,už ją gali nuspresti ponaitis,pisu viską kas juda! Kodėl parsitempei mane į butą jei dabar galiu išeit? Kad dvi savaites šildičiau tavo lovą? Tu sušiktai pasidulkini su merga,ir dar sugebi,TU  mane palikt ir išvaryt į niekur naktį? Žinai ką Niall!
Greisi užtilo,nuleido akis. Jos ašaros tekėjo lyg iš krano. Pats nevalingai pradėjau virpėti,jos žodžiai skaudina. Aš nenori,kad ji išeitų,aš sušiktai nenoriu jos palikti ir nepalieku! Aš tik noriu,kad ji nekentėtų,ką verčiau per vieną vakarą ją jausti aš. Mergina giliai įkvėpė,prabildama vėl. Ji neberekia,kaiptik perdaug tyliai,perdaug liudnai kalba.
-Tu neturi teisės spręsti už mane. Tu turi teisę jeigu nori mane išvaryti,manęs nemylėti galų gale dulkinti visą londoną jei turi noro,bet negali nuspręsti už mane Niall,ko aš noriu,o ko ne. Tu gali toliau mylėti Kerol,ne mane. Taigi ji laukėsi nuo tavęs vaiko,ne kažkokia Greisi kuri pabėgo iš vaikų namų,kuri pabėgo nuo psichopato buvusio vaikino,kuris ją ir dabar persekioja. Ne kažkokia Greisi,kuri turi vos vieną lagaminą daiktų,nevažinėja po kitas šalis ir yra paprasta padavėja. Nenoriu tau trukdyt būti laimingam.
Ji garsiai nurijo seiles nuleisdama akis į žemę. Aš visą gyvenimą maniau,kad nemoku verkti. Man neišbėgo nei viena ašara,kai Kerol pasakė,kad mūsų vaiko nebėra. Tačiau dabar mano skruostu rieda vieniša ašara,žiūrint į merginą,kurią myliu labiau už save. Negaliu jos prarasti,ji save sušiktai blogai vertina! Ji yra nuostabiausia butybė vaikščiojanti šia žeme.
Mergina susiėmė už pilvo,labiau susvyruodama. Žengiau žingsnį link jos.
-Mažute.
Greisi papūrtė galvą,nepratardama nei žodžio. Apsisukusi nuėjo link durų,bandydama jas atidaryti. Jos užrakintos,o raktas visdar pas mane kišenėje. Ne,neleisiu jai dabar išeiti. Tikrai ne! Dabar ji manęs turi išklausyti!
-Greisi?
-Atidaryk sušiktas duris Niall jei nenori,kad dar ir privemčiau tavo kambaryje!
Kad jai šitaip bloga aš nesitikėjau tikrai,staigiai išsitraukiau raktą,atrakindamas jai duris. Vos spėjau jas atverti,kai ji išbėgo iš kambario trenkdama vonios durimis. Stovėjau savo kambario tarpduryje,kai iš virtuvės išlindo užsimiegojas Louis. Vaikinas supratingai šyptelėjo,matomai ne vienas aš girdėjau Greisi riksmą. Priėjas prie manęs Tomlinson spustelėjo man petį tyliai ištardamas.
-Viskas bus gerai Niall,tik nesusimauk. Ji šauni mergina.
-Žinau.
Louis nužingsniavo dingdamas tamsiame kolidoriuje. Nesusimauk. Nesusimausiu! Jei tik ji benorės būti su manimi,aš jos nepaleisiu. Niekada.
Virtuvėje susiradau gazuoto vandens buteliuką,pora tablečių,vieną nuo skausmo kitą nuo pykinimo. Iš kambario pasėmiau naują didelį rankšluostį ir nužingsniavau link vonios,su viltimi,kad mergina nebus užsirakinusi.
Šį kartą man pasisekė,vonios kambario durys prasivėrė. Viduje radau Greisi klūpančią prie unitazo. Užvėriau duris jas užkabindamas,tyliai priėjau prie merginos,atsiklaupdamas šalia.
-Mažute?
-Eik iš čia.
-Ne.
-Niall.
Pilnu skausmo balsu ji suinkštė pakeldama galvą. Jos veidas išbalęs,tačiau paakiai ir pačios akys paraudę. Plaukai susivėlę,ji juos laiko prispaustus delnais prie smilkinių.
-Greisi sušiktai niekur neisiu iš čia! Reikės sedėsiu visą naktį. Tavęs vienos čia nepaliksiu.

If you don't then who will,love?Where stories live. Discover now