Always (1, 2, 3 sezonai)

"...just ask me to..."

Negalėjau užmigti visą naktį. Ramybės nedavė gautos žinutės. Visaip bandžiau suprasti, kas galėtų siųsti tokio pobūdžio žinutes, bet niekas neatėjo į galvą. Į jas taip ir neatrašiau, telefonas gulėjo kitame kambario gale, vis skleisdamas įvairiausių pranešimų garsus. Stipriau suspaudžiau pirštų sąnarius, kol jie trakštelėjo ir nuėjau link spintos. Šilčiau apsirengiau ir išejau iš kambario. Spalis niekada nebuvo  mano mėgstamas mėnesis. Labiau mėgstu žiemą, kai visur balta ir galima ramiai sėdėti prie kakavos puodelio. Rytas buvo vėsus, todėl greitu žingsniu ėjau ligoninės link.

Įsukau į kolidorių ir gale jo pamačiau susibūrusius žmones. Tikėjausi nepastebėta apsisukti ir išeiti, nes trugdyti nenorėjau, bet mane sustabdė Gemmos balsas.

-Alex! Ateik čia.

Visų žvilgsniai nukrypo į mane. Čia stovėjo Gemma, Niall, Zayn, Louis, Liam ir moteris tamsiais plaukais bei baltu chalatu. Linktelėjau visiems ir susipažinau su Gemmos bei Harry mama. Klausiau ką pasakoja Anne. Kalba ėjo apie Harry sveikatą ir tai, kad jis turėtų tuoj atsibusti. Dar kiek pašnekėjusi ji atsisveikino su visais ir išėjo tvarkyti kitų reikalų. Jai išėjus, visi vis dar aptarinėjo Harry būklę, o mano mintys nuklysdavo prie gautų žinučių.

-Alex?-prieš akis pamojavo Zayn ranka.

-Yeah?-atsisukau į visus.

-Klausėme ar turi planų savaitgalį?-pasidomėjo Louis.

-Am...dar neesu tikra.-gūžtelėjau pečiais.-Padėtis gana komplikuota namuose.-pasakiau ir visi palinksėjo.

Vėliau nusprendėme, jog palauksime kol Gemma baigs darbą ir užsuksime kur nors užkąsti. Per kelias valandas vien iš jų pokalbių galėjau suprasti, kad jie visi kaimynai, o aš gyvenu visai netoli. Didžiąją dalį laiko mąsčiau apie tai kas galėjo vakar siųsti žinutes. Per pastaruosius metus niekam nieko nepadariau, nes gyvenau tėvų sodo name, visiškai kitam mieste, iki kol Emily neatvyko manęs pasiimti. Ir pirmąją dieną čia gaunu grasinimų. Tai nelabai normalu.

Deja mūsų planai vakarą praleisti katu išblėso, nes Liam su Louis išvažiavo tvarkyti kažkokių reikalų, Niall paskambino vyresnysis brolis ir paprašė pagalbos, o Gemma turėjo darbe pasilikti ilgiau nei įprastai. Lėtai su Zayn ėjau link išėjimo ir svarsčiau apie universitetą, bet mano apmąstymus nutraukė keistas klausimas.

-Nori kartu kažką nuveikt? – atsisukau į jį su keista veido išraiška -Kaip draugai. – pridūrė ir nusijuokė.

Neturėjau ką veikti namie, o ir mintys apie tai kas galėjo man grasinti nedavė ramybės, todėl reikėjo prasiblaškyti.

-Gerai.- šyptelėjau jam ir nusekiau paskui jį iki jo mašinos.

Užsisegiau saugos diržą ir mes išsukom iš aikštelės. Neilgai trukus atvažiavom į didelį prekybos centrą, kuriame anksčiau lankydavausi su draugais. Jei juos taip galima pavadinti.

Ėjome pažįstamu maršrutu ir net nereikėjo klausti kur. Kinas. Neįsivaizduoju kaip, bet įkalbėjau Zayn eiti į siaubo filmą. Susiradome savo vietas, šalia Zayn sėdėjo patraukli blondinė, o šalia manęs iškrypėlį primenantis vyras su dideliais akiniais. Pasisekė. Zayn žvilgtelėjo į jį ir nusijuokė iš manęs. Filmui dar neįpusėjus pajaučiau kaip kažkas paėmė mano ranką ir švelniai paglostė, lyg ramindamas.
Lėtai nejudindama rankos pasilenkiau prie Zayn ausies.

-Tas vyras paėmė mano ranką, gal galim apsikeisti vietomis?- sušnypščiau tyliau kiek galima, o Zayn ėmė juoktis iš manęs.-Visai nejuokinga.–vėl piktai suburbėjau.

-O kas, jei jis paims mano ranką?- taip pat sušnibždėjo.

-Trenksiu tau jie dabar neapsikeisime vietomis. Jis glosto mano ranką!- tikrai norėjau šaukti.

Vis dar juokdamasis Zayn greitai pakilo leisdamas man atsisėsti jo vietoje.

-Dabar patenkinta?

Greitai palinksėjau ir stengiausi toliau žiūrėti filmą. Kiekvieną kartą vos tik prisiminęs Zayn imdavo juoktis iš manęs ir tai labai erzino. Filmas buvo tikra nesąmonė, todėl nusprendžiau patikrinti savo telefoną. Kaip įprastai radau kelias žinutes nuo Emily, kuri klausė kur esu dingusi, taip pat žinutė iš Carol, kuri sako, jog išprotės viena namuose su Emily, Gemma teiravosi kaip sekasi ir ar Zayn manęs dar neišprievartavo. Nusijuokiau ir visoms atrašiau. Dėmėsį patraukė žinutė iš to paties nepažįstamo numerio.

„Ar patinka filmas? ;)"

Apsidairiau aplink salę, bet joje buvo tamsu, todėl negalėjau įmatyti žmonių veidų. Greitai atrašiau ir laukiau atsakymo į klausimą. Norėjau sužinoti kas man rašo.

„Tarkim..tavo senas draugas. Nepabaigęs darbo."

Ir tada viskas pasidarė aišku. Laikas aplink sustojo. Nebegalėjau įkvėpt. Jaučiau kaip telefonas išslydo iš rankų ir akyse ėmė rinktis ašaros. Negalėjau pajudėti ar pasakyti kažką. Jaučiau Zayn baksnojimą, vėliau purtymą, girdėjau jo žodžius, bet nieko negalėjau padaryti. Jis grįžo.
Mintyse iškilo vaizdas, kaip tas sušiktas pašlemėkas plėšo drabužius nuo mano kūna, šlykščiai liečia mano nuogą odą ir ketina manimi pasinaudoti.

Filmas baigėsi, o aš vis dar sėdėjau kino salėje, įsmeigus akis į ekraną. Jaučiau kaip Zayn mane paima ant rankų ir lėtai neša per prekybos centrą. Vėliau įsodina į mašiną ir užsega saugos diržą. Bijojau, kad vos aš liksiu viena, JIS sugrįš pas mane. Bijojau, jog jis kažkur netoliese, stebi ką aš veikiu, kur einu ar netgi ką valgau. Nežinojau kiek laiko jis mane stebėjo, todėl namo grįžti man nebuvo saugu.

-Negaliu grįžti namo. Negaliu likti viena. - trumpam atsisukau į Zayn.

-Žinoma negali, tau reikia pas psichologą.- keistu žvilgsniu atsisukau į jį.-Siaubo filmai taip nepaveikia žmonių, o tu tikrai pamatei kažką baisaus. - atsidusau ir užverčiau galvą.

-Zayn, tai ne dėl filmo. – jis atsisuko ir iš jo veido išraiškos galėjau suprasti, jog jis netiki.

Apsidairiau aplink ir ant kelių buvo padėtas mano telefonas. Tikriausiai Zayn jį pakėlė kino teatre. Greitai įjungiau žinutes ir parodžiau jam. Jis ilgai žiūrėjo į ekraną vis dar nesuprasdamas.

-Prieš maždaug metus, gal truputį mažiau, po tėvų mirties aš gyvenau viena. Carol po avarijos gulėjo ligoninėje, o Emily kaip tik apsistojo su savo vyru. Žinoma, ji nuolat užsukdavo patikrinti kaip aš laikausi. Kadangi rajonas buvo tikrai pavojingas, ji man liepė niekur neiti iš namų kai esu viena. Ypač tamsiu paros metu. Bet...aš nepaklausiau. Vieną vakarą nusprendžiau išeiti pabėgioti į parką netoliese. Nespėjau susigaudyti, o jau buvau užrištomis akimis bei surištomis rankomis, mane nuvežė į kažkokį pastatą, kur beveik buvau išprievartauta. Ačiū Emily vyrui, kuris sugebėjo mane kažkaip surasti.-baigusi pasakoti nusisukau į langą.-Maniau, kad jis kalėjime ar panašiai, bet pasirodo ne.-kol pasakojau, Zayn įdėmiai klausė kiekvieno mano žodžio ir atrodo, bandė kažką prisiminti.

-Vardas?

-James.

-Alex, pilnas vardas?

-James Baker.

Jis trumpam susimąstė ir tada staigiu judesiu atsisuko į mane.

-Ar jūs gyvenote Braforde?- paklausė susirūpinusiu žvilgsniu.

-Taip, iš kur žinai?- niekaip negalėjau suprasti iš kur jis tai ištraukė.

-Nes ir aš ten gyvenau. Pažįstu tą šunsnukį. Važiuojam pas Lou.