Always (1, 2, 3 sezonai)

"...even if we try to forget..."

Ryte mane pažadino triukšmas už lango. Pažvelgusi pro langą pamačiau, jog į namą įsikrausto nauji kaimynai. Ir vėl.
Išėmiau Troy iš lovytės ir abu nuėjome į virtuvę.
Žvilgtelėjau į laikrodį ant sienos.

10:03

Turiu dar aštuonias valandas iki Amandos atvykimo.
Pamaitinusi Troy greitai išsimaudžiau duše bei persirengiau. Nutariau nuvažiuoti į parduotuvę ir ką nors pagaminti Amandos atvykimo proga.
Už lango švietė saulė ir buvo šiltas oras, todėl Troy pasiėmiau kartu.
Išėjusi į kiemą įsodinau Troy į kėdutę ir prisegusi uždariau duris.

-Sveika.-išgirdau balsą iš naujų kaimynų pusės.

Apsisukusi pamačiau rudų plaukų savininką su maža šypsenėle veide.

-Sveikas.-nežinojau ką daugiau sakyti.

-Seniai matėmės.-pasakė pasiremdamas į tvorą.

-Taip.-linktelėjau.

-Jei norėsi, El kepa pyragą, vėliau gali užeiti.-mirktelėjo.

-Ačiū, Louis.-atsakiau ir įsėdau į mašiną.

Kelias minutes tiesiog žiūrėjau į vairą. Ar jis matė Troy? Kodėl nieko nesakė? Ar jie nepyksta?
Galvoje knibždėjo šie ir dar keli šimtai klausimų, kurie man nedavė ramybės.
Išsukau iš kiemo vis dar svarstydama.
Apsipirkinėjant vis dar nedavė ramybės šis susitikimas.

Išlipau iš mašinos ir išėmusi Troy iš kėdutės pastačiau jį, jog galėtu pats eiti.
Paėmiau pirkinių krepšius ir sekdama Troy nuėjau į vidų.
Išėmiau iš maišų maisto produktus, šampaną bei Troy vaistus, kuriuos išrašė daktaras.
Sudėjau viską į šaldytuvą, o vaistus sugirdžiau Troy.

Per mano virtuvės langą puikiai matėsi dabar tikriausiai Louis ir El svetainė. Joje vaikščiojo El ir pamačiusi mane trumpam stabtelėjo. Pamojavusi nuėjo toliau.
Vis dar negalėjau patikėti, kad po trijų metų matau juos čia, gyvus ir visai už kelių metrų nuo manęs.
Nuaidėjo durų skambutis ir nuėjau prie jų. Atvėriau duris ir šiek tiek pasimečiau.

-Labas. Užeisi?-po kelių akimirkų žiūrėjimo vienai į kitą paklausiau.

-Oh, norėjau pakviesti pas mus, bet jei netrugdau tai žinoma.-šyptelėjo.

Užėjusi apsižvalgė ir pro kolidorių pražingsniavo Troy. Ji atsisuko į mane.

-Ar jis tavo?-parodė į jį.

-Taip.-nusijuokiau uždarydama duris.

-Ar galiu..?-paklausė.

-Žinoma. Jis mėgsta būti ant rankų.-pasakiau ir El pakėlė Troy.

-Jis mielas.-pasakė žaisdama.

-Prisėsk.-parodžiau į sofą.-Jis niekur nepabėgs. Arbatos, kavos?-nė neįsivaizdavau kaip su ja elgtis.

-Arbata būtų nuostabu.-pasakė nusišypsodama.-Kuo jis vardu?-paklausė.

-Troy.-atsakiau nueidama į virtuvę.

Padariusi du puodelius arbatos išėmiau šokoladinį pyragą ir supjausčiusi sudėjau į lėkštutes. Viską nunešiau į svetainę ir prisėdau netoliese.

-Kai atsibos laikyti, gali paleisti jį, jis pats nueis prie savo žaislų.-pasakiau.

-Neįsivaizduoju kaip toks stebuklas galėtų atsibosti.-nusijuokėme.-Tai keista. Nemačiau tavęs tris metus. Neįsivaizduoju kaip elgtis.

-Aš taip pat.-atsidusau su palengvėjimu.

-Taigi... kaip tau sekasi?-paklausė.

-Nepaisant to, jog kiekvieną naktį ilgiuosi namų ir jūsų, tikrai neblogai.-truktelėjau pečiais.