-Daiktų atvažiuosiu rytoj,-pasakiau ir išėjau iš namų.
Ašaros susikaupė akyse ir nebegalėjau savęs valdyti. Kūkčiodama nuėjau į mašiną ir įsėdus išvažiavau iš kiemo. Tėvai gyvena Los Angeles, tai teko važiuoti pas Gordon į namus. Įvažiavau į jo namų kiemą, bet pamačiau ženklą parduodamas namas. Apsisukau ir kita mano stotele Liam namai. Jis gyvena kitame miesto gale tai tik po pusvalandžio atvažiavau. Išlipau iš mašinos ir nuėjau prie durų. Paspaudžiau durų skambuti ir neužilgo man duris atidarė Sophia.
-O Lola sveikute, užeik,-nusišypsojo ir įleido mane vidun.
Įėjau ir iš viršaus atlėkė Liam.
-Lola!-suriko, kaip mažas vaikas ir atėjęs mane apsikabino.
-Kokia tu pilnutė,-sukikeno, bet jo šypsena dingo, kai pamatė, kad aš apsiverkusi.
-Lola kas nutiko?-susikrimtus paklausė Sophia.
-Aš išsiskyriau su Zayn,-akyse vėl susikaupė ašaros ir nesusilaikius apsiverkiau.
Liam ir Sophia nusivedė mane į svetaine ir atnešė spurgų.
-Pasakok,-paliepė jie ir aš nurijau kąsnį.
-Jis visiškai su manimi nebebūna. O šiandien jis išlėkė ir man paklausus kur jis buvo, jis tik pasišlykštėdamas pažiūrėjo ir nuėjo į viršų. Nebeišlaikiau ir pasakiau, kad daiktus pasiimsiu rytoj,-nusivaliau nuriedėjusias ašaras.
-Ir tas šūdžius nebandė tavęs sustabdyti?!-išrėkė Liam.
Papurčiau galva. Galbūt nereikėjo visko pasakyti, bet aš pavargau nuo viso šito. Kartais tiesiog noriu pabėgti nuo Zayn kažkur, kur jis manęs nerastu.
-Nudėsiu aš jį,-suurzgė ir greitai išlėkė.
-Kur jis išėjo?-paklausiau Sophijos.
-Nežinau,-patrukčiojo pečiais.
*Zayn Pov*
Šūdas! Negaliu prarasti jos, ji per daug man svarbi. Bet aš jai keliu ne tik pavoju, bet ir skausmą. Net neįsivaizduoju, kur ji išvažiavo, o skambinti negaliu, telefoną ji paliko. Vaikštau, kaip koks idiotas iš vienos vietos į kitą. Kad turėčiau, bent supista ženklą! Staiga suskambo durų skambutis ir pasijutau taip lyg kažkas skaitytu mano mintis. Nuėjau prie durų ir man tik atidarius gavau smūgį, kad vos tik išsilaikiau ant kojų.
-Tu sušiktas idiote, kodėl su ją elgiesi taip?!-man prieš akys pasirodė visas įtūžęs Liam.
-Tu žinai kur ji?-neatsakiau jam į klausimą.
Dabar man tik rūpi surasti Lola.
-Neatsakinėk klausimu į klausima!-surėkė ir norėjo man vėl trenkti, bet pagavau jo ranką.
-Sakyk kur ji, nes be jos aš negalėsiu gyventi, aš priklausomas nuo jos. Ji suknistai pavertė mane liurbiu. Aš myliu ją Liam,-paleidau jo ranką, nes jis atrodė nusiramines.
-Tai kodėl ją skaudini?-paklausė.
-Tu manai aš to noriu?-sumurmėjau.-Liam aš turiu ją susigrąžinti, nes kitaip aš išprotėsiu,-pažiūrėjau į jį viltingu žvilgsniu ir jis linktelėjo.
-Ji pas mane,-pasakė ir aš greitai su juo išlėkiau iš mano namų.
Įsėdau į savo mašina, o Liam važiavo su savąją.
Važiuodamas vis žiūrėjau į Lolos nuotrauka kabėjusia prie veidrodėlio. Neįsivaizduoju savęs, be jos. O dar mažylis po jos širdimi..Jie mano gyvenimas.
*Lolos pov*
Sėdėjau svetainėje su Sophia ir kalbėjausi apie savo savijautą. Staiga grįžo jau nusiraminęs Liam.
-Ateik Sophia,-jis ją pakvietė ir ji išėjo iš svetaines su juo.
Likau viena todėl kaip nekaltute mergaite dairiausi.
-Labas,-išgirdau duslu ir man iki kalu pažįstama balsą už nugaros. Atsisukau į Zayn kuris buvo su didžiule rožių puokštę.
-Ką čia veiki Malik?-nustačiau pikta veido mina.
-Atėjau susigražinti tavęs,-jis pasakė su viltimi ir liūdesiu.
-Man jau nusibodo Zayn. Aš labai jautri, o tu elgiesi su manimi, kaip su kekše. Arba tu išeini iš visų tų reikalų, arba aš rytoj susikraunu daiktus ir visas pasaulis sužinos, kad Lola Skylen palieka Zayn Malik,-suburbėjau.
-Atleisk mažute, bet aš nemoku keistis. Aš noriu, bet nemoku ir negaliu. Lola, be tavęs aš lyg akmenukas šiame pasaulyje. Aš noriu, kad tau gyvenimas su manimi būtu laimingas,-jis kalbėjo žiūrėdamas man į akys ir tiesiog refleksai suveikė ir nulėkiau jam į glėbį.-Aš myliu tave mažute,-jis sušnabždėjo į mano lupas ir galiausiai įsisiurbė į jas.
-Aš tave irgi Zayn,-pasakiau.
-Jos tau,-jis atkišo man rožes.
-Jos nuostabios,-nusišypsojau.
-Važiuojame namo,-jis pasakė ir aš linktelėjau.
Atsisveikinau su Liam ir Sophia ir išėjau iš jų namų. Jie kažka dar pasakė Zayn, bet per daug nesivarginau išgirsti. Įsėdau į Zayn mašiną.
Išlipau iš mašinos ir Zayn sunėrė mūsų pirštus. Priėjome prie durų, bet jos buvo truputi pravyros. Kas per..?
-Zayn, ar taip turi būti?-paklausiau įsigandus
