-Greitai susitiksime katyte,-išgirdau prikimusi balsą.
-Atsipeikėk durneliau,-sumurmėjau ir padėjau rageli.
Vėl koks idiotas sumaišė numerius. Nervina tokie. Baigiau tvarkytis plaukus ir apsirengusi nusileidau į apačia. Virtuvėje radau tik Zayn ir merginas.
-Kaip jautiesi?-paklausė Eleanor.
-Puikiai,-šyptelėjau ir į stikline įsipyliau sulčiu.-Visi kiti dar miega?-paklausiau.
-Na Liam, tai be pietų neatsikels,-sukikeno Sophia.-Kaip čia buvo, kad Zayn toks žvalus?
-Nes aš Zayn,-primetė mandra.-Nors jei rimtai, tai aš turiu, kas man padeda.
-Šelmiai,-suprunkštė Eleonora.-Gerai einu aš pas savo girtuokliuką,-šyptelėjo ir išėjo iš virtuvės.
Zayn įdėjo man valgyti, nors aš ir nenorėjau. Žinoma teko, nes jei jam prieštarausi viskas baigsis bloguoju.
-Lola, kai pavalgysi ateik į mūsų kambarį, kai ką noriu pasakyti,-rimtai pasakė ir išėjo.
Tas jo rimtumas mane gąsdina kartais. Tikiuosi nieko blogo nepadariau, nes kitaip...Žodžiu būtu ne kas.
-Kas nors nutyko tarp jūsų?-paklausė Sophia.
-Na kiek atsimenu viskas gerai,-sutrikus pasakiau.-Gal tik taip nori pakalbėti apie ką nors.
-Lola nežinau ar tau jis pasakojo, bet manau reiktu tau tai žinoti,-kiek atsargiai kalbėjo lyg bijodama kažko.
-Sakyk,-atsisėdau arčiau jos.
-Lola, Zayn užsiima negerais dalykais, pradedant lenktynėmis ir baigiant kraupiais įvykiais.
-Pala kokiais įvykiais?-susiraukiau, bet ji tylėjo ir nieko nesakė.-Sophia prašau pasakyk,-suburbėjau.
-Lola jis...Jis yra nužudęs žmogų,-tyliai pasakė ir mano kūnų perėjo milijonais šiurpuliukų.
-Am...Tu tuo tikrą?
-Taip, pati mačiau. Jis užmušė žmogų gindamas mane ir Eleanor.
-Bet jis juk gynė, tai yra priežastys jog jis nenorėjo gal net, o privalėjo.
-Lola, kai jis su tavimi būna viskas kitaip, jis keičiasi,-nusišypsojo.
-Tikiuosi,-atsidusau.
Pavalgiusi išsiploviau indus ir nuėjau į mūsų su Zayn kambarį. Jis sėdėjo ant lovos ir kažką maigė telefone. Kaip amžinai įlindęs į jį.
-Kalbam,-linksmai pasakiau, kad nepradėtu įtarinėti jog man kažkas blogai, o jis tai sugeba.
-Lola aš tiesiog noriu pakalbėti apie mus, apie tai koks aš esu,-tyliai pasakė ir aš prisėdau prie jo.-Lola manau tu numanai ką aš dar darau be jokiu lenktynių, taip?
-Turi omeny apie tavo tuos žaidimus su ginklais?-paklausiau.
-Taip. Lola aš esu blogas tau, darau negerus dalykus, turi pykčio priepuolius ir aš bijau, kad ateis tą dieną kai sužeisiu tave, pats to nenorėdamas,-nuleido galvą.
-Tu mane sužeisti?-bandžiau kaip nors jį pralinksminti.-Žmogau tu bijai prie manęs ne ten daiktą padėti, tai ką kalbėti apie sužeidimus,-sukikenau ir pakėlus jo galvą pabučiavau.-Kad daugiau gyvenime šito negirdėčiau,-rimčiau pasakiau ir jis nusišypsojęs linktelėjo.
-Tau kas sake, kad esi nuostabi?-paklausė ir žiūrėjo savo rudomis akimis į manąsias.
-Ne,-papurčiau galvą ir nusijuokus nuleidau akys, nes dėl kažkokių jobanu būdu pasidarė gėda.
