*Po 3 mėnesių*
Na mano pilvukas jau matosi. Apie mano nieštuma nežino mano ir Zayn tėvai. Nors žinot aš Zayn tėvu vis dar nepažįstu. Rimtai. Neturėjome laiko ir be to jis man apie juos nekalba. Žinau, kad reikėtu susipažinti, nes visgi mes susižadėję ir dar turėsime vaikuti. Na reikės pakalbėti, kai jis grįš iš parduotuvės. Pripažinsiu mes supykę. Jo dažnai nebūna namuose ir aš jaudinuosi, kad jis nebūtu susiradęs kitos, nes juk nesu šiuo momentu patraukli. Kas norėtu žiūrėti į storą boba? Be to mes išsikraustėme su Zayn į nuosavą namą. Turime du didelius šunis, kurie labai mane myli. Labiau nei jį.
-Grįžau!-suriko duslus balsas.
Niekur nejudėjau ir stebėjau savo atvaizdą veidrodyje. Apžiūrinėjau savo pilvuką ir iš spintos traukiausi rūbus ir mečiau puse lauk, nes nebetelpu arba nebenešioju.
-Kas čia dabar?-pamatęs Zayn toki balaganą susiraukė.
-Aš storą,-suzyziau ir patempiau lupą žiūrėdama į savo atvaizdą.
-Tu tobula,-jis atsistojo man už nugaros ir galvą padėjo ant mano peties.
Zayn rankos apsikabino mane per liemenį. Kol aš zyziau jam apie savo svorį jis tik juokėsi.
-Nesijuok, nes man nejuokinga jog aš storą,-suburbėjau.
-Tu ne stora tu nieštukė,-sukikeno ir pabučiavo man į žandą.
-Nupirkai man torto?-paklausiau, nes kažkaip vėl valgyti užsinorėjau.
-Taip jis apačioje,-nusišypsojo.
-Einu tada,-mirktelėjau ir palikau jį sujauktame kambaryje.
Nusileidau į apačia ir nuėjau į virtuvę. Pamačius agurkėlius atsisakiau torto ir pasiėmiau juos. Žinokite, kad laukdamasi aš valgau daug daugiau negu reikia. Bet prie to lengva priprasti.
-Juk sakei nori torto,-išgirdau Zayn balsą.
-Nebenoriu, bet tau liest jį draudžiama,-pasakiau ir jis nusijuokęs prisėdo prie manęs.-Zayn manau tau būtu metas supažindinti mane su savo tėvais,-atsargiai pasakiau.
-Ir vėl tu pradedi,-atsiduso.
-Ką pradedu?-pasipiktinau.-Po galais Zayn aš tavo sužadėtine ir vaiko motina, o dar su tėvais tavo nesusipažinau!-pakėliau balso toną ir pakilus nuo kėdės išėjau iš virtuvės.
-Lola aš suprantu, bet dabar ne pats tinkamiausias metas,-sekė jis mane.
-O tai kada bus? Gal tada kai vaikas gims?! Ot bus prikolas „Labas ponai Malik aš Zayn sužadėtine, o girdėjote prikolą mes turime vaiką?"!-surėkiau.
-Nesinarvuok, nes dar vaikeliui pakenksi.
-Vaikeliui viskas bus gerai, bet va tėčiui tai tikrai ne,-suurzgiau.
-Gerai jei jau taip nori galėsime nuvažiuoti savaitgali,-pavartė akys.
-Ir tik pabandyk pakeisti planus tai prikulsiu,-pagrasinau ir nuėjau į virtuve.
Pasiėmiau šaukšteli ir pradėjau kabliuoti tortą.
Nebėra torto... Zayn ir vėl kažkur išėjęs. Užmušiu jį. Dar prieš savaite pažadėjo, kad šiandien jis neturi planų ir pabus su manim, bet jo ir vėl nėra. Čia namuose tūno jo besilaukianti moterys, o jis kažkur dar išsivilkęs. Nieko Gordon turėtu žinoti. Pačiupau savo telefoną ir surinkau jo numerį.
-Gordon klauso,-po keliu pyptelėjimu jis atsiliepė.
-Kur Zayn?-iškart paklausiau, nes neturėjau laiko gaišti.
-Pirma labas vabale, o antrą Zayn prie to apleisto kvartalo, ten kiek žinau lenktynės bus,-pasakė.
-Ačiū,-padėkojau ir padėjau rageli.
Greitai iššokau į batus ir pasiėmus striuke išlėkiau ieškoti to gražuolio. Įsėdau į savo mašiną ir išvažiavau. Neužilgo buvau jau prie to apleisto kvartalo. Gordon sakė tiesa čia bus kažkokios lenktynės. Išlipau iš mašinos ir dairiausi odinės striukės ir suveltu plaukų savininko. Nieko rasiu. Atsisėdau ant suoliuko, kad nusiraminčiau, nes kitaip galiu ir pervargti.
-Labas gražuole,-prie manęs priėjo simpatiškas vaikinukas.
Jis turbūt nemato jog aš laukiuosi.
-Labas,-ramiai atsakiau.
-Matau tėtuko nėra, tai gal pabendraujame?
Klydau, jis matė jog aš laukiausi, bet pradėjau juoktis kai jam greitu žingsniu už nugaros stovėjo Zayn ir pabaksnojo jam į petį.
-Tetukas yra,-suurzgė.
