-Aš noriu su tavim pakalbėti,-pasakė ir aš net pasimečiau.
-Am, net nežinau supranti aš tavęs nepamenu,-kuo atsargiau pasakiau, nes jis man gąsdino.
Mane visi gąsdina. Norėčiau prisiminti jį, bet negaliu. Tiesiog negaliu.
-Tai aš čia ir atėjau dėl to,-sumurmėjo.
-Žinai tikrai norėčiau paplepėti, bet man jau reikia, tai gal, kada susitiksime,-greitai pasakiau ir išėjus iš palatos prie registratūros pamačiau mama.
Priėjau prie jos ir ji man nusišypsojo. Mama mane išregistravo iš ligoninės ir kai jau norėjau nueiti atsitrenkiau į tą...kaip jis...Zayn!
-Mažute Zayn mumis parveš,-nusišypsojo priėjus ir aš linktelėjau suprasdama.
Ar gali kas būti geriau? Zayn paėmė mano daiktus, nors neprašiau.
-Žinai galiu pasinešti ir pati,-pasakiau.
-Tai aš ir galiu panešti,-šaltai pasakė.
Daugiau nebeklausinėjau jo, nes matau, kad jis ne nuotaikoje su manim bendrauti. Jis ką visada toks buvo? Keista, kad aš išvis su tokiu susibendravau. Na, bet to ko neatsimenu, to ir nebuvo.
Išlipau iš mašinos ir Zayn vėl paėmė mano daiktus. Nunešė jos vidun.
-Ačiū,-šyptelėjau jam ir jis tik linktelėjęs išėjo. Keistuolis kažkoks. Mama parodė kur bus mano kambarys, na tiksliau kur yra mano kambarys. Paprašiau mamos, kad paliktu mane viena. Noriu pailsėti ir gerai viska apgalvoti. Aš vis dar negaliu patikėti, kad neatsimenu keturių metu prieš avariją. Ar buvau laiminga? O gal ne. Nes jei ne, tai nenoriu atsiminti to.
*Zayn Pov*
Išėjau iš Lolos namų ir įsėdau į savo mašiną. Kaip ji gali manęs neatsiminti? Viskas ne taip kaip planavau.
Nuvažiavau pas Robert, nes skambino. Blogai padariau sutikdamas dirbti su juo, bet negaliu iš viso to pasitraukti, tik ne dabar ir be to neturiu dėl ko trauktis, ko kas.
-Sveikas,-įėjęs į jo kabinetą pasisveikinau.
-Kodėl vėluoji?-paklausė.
-Ne tavo problemos tai ir nesidomėk, o dabar sakyk kas nutiko.
-Čia tiesa, kad Lola nieko neatsimena?
-Taip, tiesa, o kodėl tau parūpo?
-Tarkim kai kas ją domisi, bet niekaip neįsiaiškinu kas,-sumurmėjo.
-Nori pasakyti be tavęs yra dar kas nori ją nudėti?
-Aš jos nenoriu nudėti, nes žinau, kad ji tau svarbi.
-Man? Nebejuokink,-nusijuokiau.
-Šituo atveju tu prastas melagis.
-Tai, kad aš nemeluoju.
-Tebūnie,-atsiduso.-Pakviečiau tave, tam, kad sužinotum kas tas žmogus kuris sekė ją prieš avariją.
-O tai ne tu buvai?
-Ne, kažkas puikiai suvaidino ir dabar tie kurie matė galvoja jog čia vienas iš maniškiu.
-Įdomu ką Lola matė, kad nesuvaldė mašinos.
-Tai irgi patikėsiu tau.
-Ne, geriau tegul Gordon, jis su ją kaip brolis ir sesuo, juk ji mane pakišo tau, kad išgelbėtu jį. Gal tada atsimins bent ką nors.
-Tu teisus. Gordon žino apie ją?
-Nežinau važiuoju įsitikinti,-pasakiau ir išėjau.
Įsėdau į savo mašiną ir užvedęs paspaudžiau greičio pedalą.
*Lolos Pov*
Buvau savo kambaryje ir piešiau. Tai padeda man nusiraminti. Ir žinot tik ne per seniausiai pastebėjau jog mano rankos tatuiruotos, o ant pilvo apačios kaspinėlis. Man jos patinka, bet nesuprantu kur mano protas buvo pasidaryti jų tiek daug.
-Labas,-į kambarį atėjo tamsiaplaukis vaikinas, kurio aš tikrai nepažįstu.
-Am mes pažįstami?-paklausiau sutrikus.
-Aš Jaden tavo brolis iš tėčio pirmos santuokos,-nusišypsojo.
-Aš turiu brolį?-apstulbau.
-Taip, mes susipažinome lėktuve, bet po kiek laiko tik sužinojome, kad esame brolis ir sesuo.
-Ko dar aš nežinau?-atsidusau.
-Nesijaudink daktaras sakė, kad tai trumpalaikis atminties praradimas.
-Tikiuosi,-nežymiai šyptelėjau.
*Zayn Pov*
Nuvažiavau pas Gord į sandėlius ir išlipęs iš mašinos nuėjau į jo kabinetą.
-O Zayn labas,-nusišypsojo.
-Sveikas,-pasisveikinau su juo.
-Kaip Lola? Girdėjau ji neatsimena didelės savo gyvenimo dalies.
-Ach tai tu vis dėl to jau žinai.
-Žinoma, juk ji man labai brangi, jei ne ji bučiau miręs.
-Todėl dabar tau laikas atsidėkoti jai.
-Kas nors jai nutiko?-supanikavo.
-Ne, ne ji sveika, tai yra beveik sveika,-šyptelėjau.-Kažkas prieš avariją ją sekė, bet ne Robert.
-O iš kur žinai, kad jis nemeluoja?
-Jei jis meluotu jau senai gulėtu po žeme.
-Bet tada kas? Kas galėtu ją medžioti? Tikrai žinočiau, nes ji man viska pasipasakoja.
-Todėl ir atvažiavau pas tave pagalbos, gal ji yra kažką minėjus?
-Ne, ji tik sakė, kad su Robert dirbo dėl skolos, o daugiau nieko.
-Tada tai yra ne iš jos pusės,-suburbėjau.
-Manai kažkas kerštauja jai dėl tavęs?
-Net neįsivaizduoju.
-Tai tada reikia apsilankyti prie tos vietos ir patikrinti gatvės kameras,-greitai pasakė ir pasiėmė savo mašinos raktelius.
*Lolos Pov*
Jaden man truputi papasakoja kokia aš esu. Sakė labai greitai susinervindavau, bet tai nėra man naujiena. Aš visada buvau nervuota. Bet kai jis pasakė, jog sutikau dirbti su tėčiu, man buvo naujiena. Juk man jo darbas nepatiko, bet pasirodo pati buvau pasirinkus tokį gyvenimą. Ir tada sužinojau kaip aš susipažinau su Zayn ir kitais. Jie One Direction grupė ir jie man buvo paskutiniai kuriuos kaip čia pasakius dabojau. Keistokas tas mano gyvenimas buvo.
-Lola, ateik pavalgyti vaikeli!-suriko mama.
Nusileidau į apačia ir ant stalo pamačiau skanią vakarienę.
-Ačiū,-padėkojau ir atsisėdau prie stalo.
Staiga taip suskaudo galvą, kad atrodo sprogsiu į tūkstantį gabalėlių.
-Lola kas yra?-susirūpinus paklausė mama, bet iš to skausmo kritau nuo kėdės ant grindų.
Akyse aptemo ir aš praradau sąmone.
Pramerkiu akys. Esu savo kambaryje, o prie manęs Jaden ir mama.
-Mama man reikia pamatyti Zayn,-tyliai pasakiau,-Jis turi kai ką žinoti.
