PAKOMENTUOJAME
-Na ką mažule pasilinksminsime,-nusijuokė jiedu.
-Ką?-persigandau ir jie priėjo arčiau manęs.-Palikit mane ramybėje!-surikau, kai jie pradėjo mane nurenginėti.-Zayn, Zayn padėk!-šaukiausi jo pagalbos.-Nelyskit prie manęs!-rėkiau verkdama.-Zayn!
-Tylėk,-vienas iš jų man trenkė.
Pajaučiau skausmą ant žando ir susiėmiau už jo.
-Tau patiks,-nusijuokė.
-Nelieskit manęs!-surikau, bet vienas iš jų mane laikė, o kitas tiesiog plėšė rūbus.-Neskriauskite manęs, maldauju,-sukukčiojau, bet jie ir vėl tik nusijuokė.
Kai jie nuplėšė mano maikute pradėjau muistytis ir bandyti pabėgti. Nenorėjau būti jo auka. Nenorėjau, kad jie tai darytu.
-Nuramink tą kale John,-suurzgė ir aš pažiūrėjau į John ašarotomis akimis.
-Tai nieko nepadės brangute,-sukikeno ir suėmė mano rankas bei kojas, kad nepajudėčiau.
Jie grabinėjo mane ir nekreipė dėmesio į mano maldavimus stoti.
-Zayn!-surikau ir pajutau didžiuli skausmą į pilvą, paskui į veidą. Akyse mirguliavo šviesa, kai galiausiai praradau sąmone.
***
Skausmas. Jis visur. Rankose, kojose, ties juosmeniu, galvoje. Man skauda. Bijau pajudėti ar atsimerkti, nes jaučiu jog jie vis dar čia ir gyliai dūsauja.
Lėtai pramerkiau akys ir pamačiau juodus siluetus stovinčius ir tvarkančius savo marškinius, bei kelnes.
-Ačiū katyte,-nusijuokė John ir kartu su savo draugu paliko mane gulėti ant žemės visa išniekinta.
Mano rūbai gulėjo netoli manęs todėl lėtai ranką juos prisitraukiau arčiau. Ašaros pačios riedėjo ir vien pagalvojus ką jie su manim darė...O dieve. Apsirengiau, bet paeiti beveik negalėjau. Skaudėjo visur. Mažais žingsniai ėjau namo ir tyliai kukčiojau, kad kas neišgirstu. Bijau. Man baisu, kad jie vėl gali grįžti. Pasukau už kampo ir į kažką atsitrenkiau. Iš tos baimės klyktelėjau, bet išgirdau tik pažįstama juoką. Pažiūrėjau į tą žmogų ir tiesiog traukiausi nuo jo, o jis ėjo link manęs.
-Neliesk manęs,-sukukčiojau.
Norėjau pradėti bėgti, bet skausmas suėmė mano visa kūną ir aš sukritau ant žemės. Atsisukau į jį ir tiesiog stebėjau kiekvieną jo judesį.
-Kodėl man nepadėjai? Kodėl palikai mane viena su jais?-suverkšlenau.
-O kodėl aš tau turėjau padėti?-nusijuokė.-Kas tu man tokia?
-Jie mane išprievartavo!-surikau.-Nekenčiu tavęs, nekenčiu,-paslėpiau veidą rankomis.
-Nagi juk nebuvo taip blogai? Juk tai tik seksas,-jis priklaupė prie manęs ir pašaipiai pasakė.
-Atsimink tai Malik, aš tavęs nekenčiu, nekenčiu visa savo esybe!-surikau ir atsistojus sunkiai nuėjau.
Kaip jis galėjo leisti jiems su manim taip pasielgti? Jis net nežino ką reiškia kai tave išprievartaują, jis nežino koks jausmas būti išniekintai.
*Zayn Pov*
Vis dar girdžiu jos rėkimą padėti. Kas ji man tokia, kad turėčiau bėgti ir gelbėti ją? Aš draugams leidau su ją pasilinksminti ir tikrai nesigailiu to. Juk ji tik kalė, kas čia tokio. Ir dar tie žodžiai „Nekenčiu tavęs"...Man jie visiškai nerūpi.
-Na ta tavo dovanėlė mums, buvo labai nesuvaldoma,-nusijuokė Kyle.
-Pritariu,-sukikeno John.-Bet turėjo tobulą kūną, pasiilgau jos.
-Tai galėsite, bet kada pas ją užsukti, manau jai patiks tokie svečiai.-sumurmėjau ir jie nusijuokė,-Šeštadieni lenktynės, o jūs dar mano mašinos neparvarėte!-surikau pažiūrėjęs į datą.
-Parvarysime bose,-gynėsi.
-Tai žinoma, kad parvarysite, nes užmušiu jumis! Eikite!-sušaukiau ir jie išėjo.
Sušikti idiotai.
-Ko čia rėkauji Malik?-atėjęs į kambarį paklausė Gordon.
-Nieko, nervint jie mane pradėjo,-suburbėjau ir jis nusijuokė.-Kas taip juokinga?
-Kodėl leidai tą merginą išprievartauti?-jau pykčiau paklausė.
-O kodėl gi ne?
-Zayn aš juk žinau kas ji tokia yra, ir žinau kas siejo jumis, bet ar tu niekada nepasidomėjai jos praeitimi?
-Nedomina ji manęs.
-Tai jai ji tavęs nedomina kodėl leidai jiems prie jos prilysti?
-Nes ji to nusipelnė.
-Zayn ji nenusipelnė to, ji tik jauna mergina, kuri darė klaidas, kaip ir tu.
-Neknisk tu man proto su tom paliavom. Ta kalė to verta buvo ir nemanyk, kad pradėsiu jausti sąžinės griaužimą,-piktelėjau ir išėjau.
Dabar dar tas knis protą apie mano jausmus, žmogiškumą ir bla bla bla. Na žinau, kas gali mane pralinksminti.
*Lolos Pov*
Namuose esu viena, nes mama kažkur išvažiavo. Bijau net čia būti viena. Kodėl būtent man taip nutiko? Aš to tikrai nenusipelniau, bet Zayn mano kitaip. Jis leido tam atsitikti, lyg būtu bejausmis. Taip ir yra jis toks virto. Jis pabaisa.
Kruptelėjau išgirdus durų skambuti. Lėtai nuėjau prie durų ir pro akutę pažiūrėjau kas ten.
-Labas!-suriko Kendall, kai atidariau duris.
-Sveika,-sumurmėjau ir ji keistai į mane pažiūrėjo.
Akyse pradėjo kauptis ašaros ir negalėjau susivaldyti. Ji apsikabino mane ir ramino nors nežino, kas nutyko. Nuėjome į svetaine ir aš kukčiodama pažiūrėjau į ją.
-Aš aš nusipelniau, kad su manim taip elgtus? Ar aš tokia bloga esu, kad to nusipelniau?
-Mažute, kas nutyko?-Kendall mane apsikabino, o aš tiesiog verkiau ir negalėjau nieko pasakyti.
Kai ji pamatė mano įdrėskimus, ir raudonas žymes ant kaklo sutriko, o tada šoko ištikta pažiūrėjo į mano akis.
-Lola, saulute, nusiramink tie suskiai atsiims, jie sumokės už tai ką tau padarė,-ji glostė mano plaukus ir pradėjo niūniuoti mano mėgstama daina. Tai kažkiek mane apramino, bet vis dar ašaros riedėjo.
*Zayn Pov*
Priėjau prie Lolos namų ir priėjau prie lango. Ten pamačiau ją ir kažkokia merginą, kuri bandė ją nuraminti, bet ji isteriškai verkė ir vis kartojo „Kodėl aš to nusipelniau?". Manau mergina nei velnio nesuprato apie ką ji ten, bet tiesiog klausėsi jos ir vis kažką pašnabždėdavo. Kokia tu Lola nekaltute pasidarei..Juokas man iš jos ima. Puikiai žino, kad tai jos kaltės atpirkimas, nes tik per ją aš virtau tokiu kokiu esu, bet ir ačiū jai už tai, kad paverte mane tokiu, juk dabar aš nebusiu apmautas.
Lėtai nuėjau prie savo mašinos ir įsėdau į ją. Iš jos galėsiu pastebėti, kada tą merginą išeis ir paliks Lola viena. Įdomu kaip ji sureaguos mane pamačius. Noriu per ta laiką kol čia busiu visiškai ją sugniuždyti, kaip ji padarė su manimi. Na gerai aš pasidariau žiauriai kerštingas, bet tai esu tikrasis aš. Man patinka būti tokiu, nes jaučiuosi nepažeidžiamas.
Jau po dvylikos. Ačiū dievui tą merginą išėjo. Dar palaukiau pusvalandžio ir nuėjau link jos namų. Savo akrobatiniais triukais užsikoriau į balkoną ir vos ne vos atrakinau duris. Įėjau į jos kambarį. Ji miegojo kietai, nes net nesukrutėjo.
*Lolos pov*
Jutau, kaip kažkas atsisėda ant lovos ir po truputi atsigula šalia manęs.
-Kendall tu neišėjai?-paklausiau ir pramerkusi akys suklykiau.-Ką tu čia veiki?-pašokau iš lovos ir įsigandusi traukiausi link durų.
-Atėjau pažaisti,-nusijuokė.
