20

What if?

Šiandien keista diena.

šiandien lapą pasiėmiau po gan ilgo laiko. Ir rašyti gan keista

-

adresato nėra.

Aš rašau tik tam, jog atsiminčiau. Jog atsiminčiau kas vyksta dabar. Kad prisiminimai neužgožtų dabarties.

Dabar sėdžiu ant kėdės, kuri yra Kaylee namuose.

Tai ne ta Kaylee kuri buvo mano mažylė.

Tai prancūzė Kaylee, kuri dabar yra manoji meilė.

Rodos esu per senas pradėti naują šeimą. Keista, jog mes susižadėję kai man 46, o jai 39. Bet tai nė motais.

Ji primena man mano Kaylee. Tarp mūsų toks pats didelis metų skirtumas. Jos juokas primena ją, ji rodos, turi tokias pat manieras kaip ir mano mažylė.

Ilgą laiko tarpą praleidau ieškodamas tokios kaip ji.

Ieškojau visur - nuo Rusijos iki Vokietijos, nuo Latvijos iki Rumunijos. Išnaršiau visą Europą, kliudžiau ir Aziją tikėdamas, jog rasiu Kaylee antrininkę. Ir vienintelė Prancūzija suteikė man šansą atrasti jos kopiją.

Pripažinsiu, apie ją negaliu sustoti galvoti. Ji užima visus mano sapnus, mintis, atsiminimus, svajones.

Vis dar myliu tą vėliūkišką Kaylee. Vis dar myliu jos švelnius plaukus, jos juoką, jos ilgesingas akis.

Aš jos taip ir nepabučiavau.

Taip ir neprisipažinau, kad myliu ją tiesiai jai į akis.

Taip ir nenusivedžiau jos į pasimatymą.

Taip ir neapkabinau jos taip, jog ji taptų mano.

Pusę savo gyvenimo praleidau su Leila ir Džošu.

Dabar bandau likusį praleisti su savo prancūze.

Žinau, kad ji man niekad nepakeis Kaylee, kad niekad nepamilsiu jos kaip savo pirmosios simpatijos.

Niekad nenustosiu svajoti apie ją.

Kaylee, mano pirmąją meilę, kuri žlugo dėl mano bailumo ir per didelio amžiaus skirtumo. Žlugo ir dėl giminystės ryšių, kurie gadino viską.

Jei viskas būtų kitaip, ar būčiau su Kaylee?

Ar nebūtų tekę rašyti tuos laiškus, kurie tik pablogino visą situaciją mano gyvenime?

Kas jei - mano gyvenimas buvo pokštas man?

Kas jei - turėjau pasinaudoti proga kol ji dar buvo prieinama?

Kas jei aš negaliu pamiršti manosios Kaylee?

Luisas,
beviltiškas.