20

2.4

Miela Kaylee,

šiandien Luisas ir vėl pakėlė ranką.
Bet tik prieš mane.

Jis nelietė nei Leilos, nei kieno nors kito.

Ar normalu, jog buvau kaip kiti sako, ir jei tikrai suprantu tą reikšmę, atijungęs?

Jis talžė mane ir nežinau kodėl.

Norėjau verkti, bet tada prisiminiau tave tavo močiutės laidotuvėse, ir supratau, kad yra daug svaresnių priežasčių verkti.

Ir vis dėl to esu berniukas.

Berniukai juk neverkia, tiesa?

Taip, kaip ir angelai.

Tikiu, jog tu tokia esi, nes man pasidaro gera kai pamatau tave bent jau dešimties metrų atstumu.
Lažinuosi, jog užrišktomis akimis atskirčiau kur tu.

Nes tu Angelas, Kaylee.

Tu mano Angelas iš debesų, kuris pakeitė mane.

Pakeitei Džo.

Pakeitei visus savo gerumu.

Tik pakeitei Luisą nesugrįžtamai.

Per Tave, manau, jis mane muša.

Jis tikrai mylėjo tave, Kaylee.

Nors myliu ir aš tave.

Myliu taip, jog noriu, kad būtum mano mama.

Džošas,

Luiso (nemanau, ar jis vertas tėvo vardo) ir Leilos sūnus.