20

Epilogas

-Džošai, ateik greičiau!- kvietė Kerės mama.

Mes bandėmė visi kartu daryti vakrienę.

Čia buvo Kerė, jos mama Joana, Leila, Kaylee ir Džo.

Visi šypsojosi, kalbėjosi jiems įdomiomis temomis.

Aš patraukiau ranką nuo Kerės ir nuėjau pas Joaną.

Ji laikė laišką.

-Leila jį rado kai tvarkė jūsų praeitus namus. Ji sakė, kad tu privalai tai perskaityti. Ir niekam nesakyti, ypač Kaylee.

Aš paėmiau laišką ant kurio buvo gražiai užrašytas Kaylee vardas.

Tai Luiso raštas.

Dieve, ką tas šunsnukis padarė.

Aš nuėjau į tualetą ir užsirakinau duris. Nenorėjau, kad kas nors sužinotų apie tai.

Aš atvėroau laišką ir ten puikavosi du, per pusę sulenkti lapai.

Nejaugi Luisas ir vėl kartoja tą patį?

Aš atidariau - per daug smalsus manau esu.

Kaylee.

Ar prisimeni vis dar mane?

Ar prisimeni mūsų pokalbius, apsikabinimus.

Ar prisimeni, visas išvykas kartu.

Ar pasvajojai apie mudu kartu bent kartą?

Ar pasvajojai atsukti laiką atgal ir sugrįžti kai tau buvo keturiolika?

Ar tu norėtum, kad būtum išvydus mano meilę?

Ar tu norėtum, kad viskas būtų kitaip?

Tau tuomet būtų dvidešimt taip pat, mes nebūtumėme giminės.

Bet jei taip būtų buvę, mes neturėtumėme tos nuostabios jaunos meilės.

Ar teisingai aš sakau?

Rodos, laikas nesidomi mumis. Jam nesvarbu ar mes norime, kad sekundė tęstusi amžinai. Jam nesvarbu, ar mes norime sugrįžti atgal.

Aš sugrįščiau.

Netekėčiau už Leilos.

Nesusilaukčiau su ja to paršo Džošo.

Aš jo nekenčiu, žinai.

Aš tau priminčiau, kaip mums buvo smagu anksčiau.

Norėčiau pamilti tave iš naujo.

Norėčiau, kad mūsų meilė būtų amžina.

Kiek daug norų, Kaylee.

Ar tu tai pastebėjai?

Norėčiau, kad gyvenimas būtų kitoks.

Be tokių klaidų kaip Leila ir Džošas.

Kas kart kai jis nori pasimatyti su tavimi, aš jam neleidžiu, nes žinau, kad kai tave išvysiu, nebesusivaldysiu.

Aš pamilsiu tave išnaujo.

Ir aš sau buvau prisiekęs

-

Jei pamilsiu tave, mylėsiu amžinai Kaylee.

Luisas,
mylintis tave amžinai.

Luisai, kodėl tu toks asilas?

-Džošai, kur tu?- kažkas šaukė mane.- Kerei jau prasidėjo!

Pagaliau.

Pagaliau į šį pasaulį atkeliauja mano spindulėlis.

Jis įveiks tamsą, kurią sukėlė Luisas.

Aš pažadu, jog tikrai nebūsiu toks koks jis.

Greitai atrakinau duris ir išvydau sujudimą.

Neturėjau kur dėti laiško, nes turėjau paiimti Kerę ant rankų, tad įkišau jį į kažkieno rankas.

Ir tai buvo Kaylee.

Šūdas.

Mano išraiška dabar:

(galit čia neskaityt)
išties man buvo labai gera rašyt šią istoriją, buvo labai malonu skaityti jūsų tik gerus komentarus.

Bet viskas žinoma turi baigtis.

Iš ties manau, jog taip ir nieko neišrišau - Nei dėl ko Louis dingo, nei dėl ko Josh susituokė su Carie. Maniau, jog viskas bus okei su tokiu epilogu.

Bet taip tikrai nėra. Žinau kad teisit mane labai labai, bet kaip sakiau - viskas kažkada turi baigtis.

Ši istorija taip pat.

Tiesiog noriu informuoti, jog jokio 3 sezono vienareikšmiškai nebus. Tai turėjo būti Short Story, bet taip gavos, heh.

Ši istorijos mintis, prisipažinsiu, ištes išskirtinė. Kad ir kiek bandyčiau kažką geresnio sumanyt,nepavyksta.

Ačiū visiems skaičiusiems! ❤

Myliu labai, bučiuoju, myluoju!