20

8

Tu prašei tave nufotografuoti naujai tavo Facebook profilio nuotraukai.

Aš sutikau, nes gi tu mano mažylė.

Mažylė, kuriai visada bus keturiolika mano širdyje, žinai.

Tu norėjai nuotraukos prie miško.

Tu apsirengei savo pilkai rudą paltą ir savo aulinius batus. Kaip tau nešalta, mažyle?

Mes išėjome laukan ir dar prieš tai pasiėmiau fotoaparatą. Mes ėjome maždaug apie penkias minutes ir rodos, mes lyg ir kalbėjome apie tai, kas vyksta aplink.

Tu sukišai savo rankas į kišenes ir sudrebėjai. Dabar jau žinau kodėl tavo rankos šaltos! Tu niekada nenešiojai pirštinių.

Aš ištraukiau savo pirštines ir padaviau jas tau. Tu nusišypsojai man ir pasakei ačiū paimdama jas.

Tavo liaunoms rankoms jos buvo kiek per didelės, bet manau, jog tau buvo šilta su jomis.

Mes priėjome prie miškelio su didelėmis eglėmis, kurios buvo padengtos sniegu.

Aš jau ruošiausi fotografuoti, bet tu išsitraukei telefoną ir pasakei (noriu tai parašyti žodis į žodį, kad prisiminčiau):

'Ne ne ne. Mes padarysime nuotrauką kartu'.

Kažkuri dalis man sakė tave apkabinti ir pabučiuoti, bet gi tau penkiolika, o man dvidešimt.

Tu apkabinai mane per pečius ir nusišypsojai. Aš žiūrėjau į tave ir šypsojausi. Tu nufotografavai tai.
Meldžiausi, jog tu nesuprastum kodėl šypsojausi. Nenoriu, jog sužinotum, kad tu man patinki. Bent jau dabar,

nes mūsų draugystė dabar man per svarbi.

Nesvarbu, kad tau keturiolika/penkiolika.

Tavo,

Luisas.