20

2.6

Miela Kaylee,

Šiandien Luisas išvažiavo į komandiruotę.

Pagaliau tas asilas nebekibs prie manęs.

Ir turėjau progą pasikalbėti su Leila.

Ji man sakė, kad ji vakar džiaugėsi dėl to, jog ji laukiasi.

Ar tai gerai?

Man - ne.

Nenoriu, kad mano jaunesnė sesutė ar broliukas kentėtų taip pat tokį skausmą kaip aš dabar.

Bet rodos, Leila tiki Luisu, jog taip nebebus.

Ji tokia naivi.

Tokia kvaila.

Luisas vieną kartą pasikeitęs nebesugebės sugrįšti į ankstesnįjį Luisą.

Jis gyvulys, Kaylee.

Ir aš jo bijau.

Kiekvieną kartą į jį pažvelgus ima kauptis ašaros.

Bet aš nenoriu jų paleisti, nes tada vėl gausiu į šonkaulius.

Net jei ir pasiskūsčiau kam nors, jie manimi nepatikėtų.

Nes Luisas - geriausias tėvas, jis geras savo žmonai, sūnui, puikus fotografas ir futbolo žaidėjas.

Štai ką gali padaryti pinigai.

Tikiuosi, Kaylee, kad jie tavęs taip nepaveikė.

Jis nori, kad būčiau kaip robotas - tobulai žaisčiau futbolą, būčiau sportiškas, būčiau vyriškas, būčiau populiarus.

Bet ką man daryti, Kaylee.

Aš to nenoriu.

Aš tiesiog noriu, kad būtum mano mama.

Džošas,

Leilos ir Luiso sūnus.