20

6

Tu telefonu atsiprašei jog nieko nesakei apie Tavęs prižiūrėjimą telefonu.

Aš tau atleidau, bet viduje vis dar buvau sugniuždytas. Tu man melavai. O gal tai ne melas, gal tai nutylėjimas?

Tu norėjai šiandien padaryti kelias nuotraukas, bet pasakiau jog blogai jaučiuosi.

Tu man liepei sveikti ir pasakei, kad paprašysi močiutės, jog leistų atvykti pas mus.

Tu garantuotai norėjai susitikti su mano seserimis. Žinoma, žinau kaip Tu su Karolina ir Adelaina bendrauji.

Žiūrint į jus, imu pavydėt tokios draugystės. Noriu kad ir tu šnekėtum su manimi bereikšmingomis temomis.

***

Aš nustebau,

Nes

Tu atvažiavai.

Tu sušiktai atvažiavai ir tiesiu taikymu lėkiai pas mane į kambarį. Aš turėjau gultis į lovą ir apsimesti kad sergu, žinai.

Tu nepatikėjai kad tau atleidau. Nagi, tai keista kai keturiolikmetė/penkiolikmetė sėdi prie šešiais metais vyresnio vyro ir bando išpešti iš jo atsiprašymą.

Ir buvo keista, kai tu paėmei mano ranką. Prisipažinsiu, norėjau atsisėsti ir sujungti mūsų lūpas. Tikėjausi, jog ir tu to norėjai.

Bet aš žinau, kad esu per naivus. Tu nežiūri į vyresnius.

Nors pasižiūrėjus į Rūtą ir Džeikobą, tai atrodo normalu. Tarp jų yra aštuonerių metų skirtumas.

Bet tai tarp mūsų nebūtų gerai. Tau tik penkiolika. Tad manau, jog man dar tektų mažiausiai laukti apie penkerius, ketverius metus. Tu sušiktai nesi pilnametė, tu esu penkiolikos, ir aš sušiktai susižavėjęs tavimi.

Huh, aš pastebėjau kiek daug kartoju žodį 'sušiktai'. Bet aš esu pasipiktinęs, kad esi keturiolikos.

Jau penkiolikos. Bandau sau tai įtikinti, bet nepavyksta. Tai nieko nekeičia, mes vistiek negalime būti kartu.

Žinai, nenoriu atsisakyti mano meilės tau.

Nesvarbu,

jog Tau

-

sušiktai keturiolika/penkiolika, mažyle.

Tavo,

Luisas.