Azalea pov.
- Tu man patinki, Niall – sušnabždėjau tamsoje, žiūrėdama į jo akis, kurios blizgėjo.
Bijau išgirst, ką jis pasakys, bet dar labiau bijau, kad jis pagalvos, jog aš - lėkšta. Bet man jis patinka. Aš apie jį nuolat galvoju ir nepajėgiu nustumt minčių į šalį. Su juo man viskas tobula, net kas nėra tobula. Stebėjau jo akis taip atidžiai, bet jose nebuvo jokio sumišimo ar dar ko. Jo akys buvo tokios pat ramios ir tokios mėlynos.
- Tu man patinki taip pat. – sušnabždėjo ir palinkęs pabučiavo mano lūpas.
Mano širdis plakė it pašėlusi, atrodė, kad ji nori pabėgti iš manęs ir šokinėt. Aš buvau tokia laiminga tuo metu. Atrodė, kad mano gyvenimas tobulas pagaliau ir vėl. Aš patinku Niall Horan? Ar gali būt nuostabiau? Viduje ir degiau, ir miriau tuo pat metu. Nesupratau, kad vyksta mano viduje, bet tai man patiko.
Jo lūpos švelniai bučiavo manąsias, o mūsų liežuviai gaudė vienas kitą. Horan švelniai sukando mano apatinę lūpą, kas nusiuntė milijonus malonių šiurpuliukų ir jausmų. Aš taip norėčiau jo niekada daugiau nebepaleisti ir būti tik su juo. Jis – tobulas.
~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~
Niall pov.
Aza nuėjo pas Gigi dar kažką paveikt iki varžybų, o aš nusivilkau prie komandos. Apsirengėm paruoštais drabužiais, apšilom su mankštom, išklausėm trenerio pastabų ir patarimų. Šįkart mūsų varžovai stiprūs, nes prancūzai tikrai aršiai žaidžia ir nori laimėt.
Norėjau, kuo greičiau, eit į aikštelę ir pradėt žaist, bet, žinoma, turi įvykt visa ten ta oficialioji dalis. Išėjom lydimi vaikų į stadioną, kuris jau ošė, ir buvo jame pilna žmonių. Turbūt laisvų vietų neliko. Sustojom visi ten, mus nufotkino, pasisveikinom su priešininkais. Priėjau prie teisėjų, su kuriai irgi sukirtau rankom. Išmetė vyriausias teisėjas monetą ir varžybas pradės priešininkai.
Akimis dar spėjau perbėgt per stadioną ir paieškot savo mažutės. Pasisekė, kad ją pamačiau kikenančią su Gigi. Jos tikrai susidraugavo. Paspaudžiau ranką priešininkų komandos kapitonui ir nubėgau į aikštelės vidurį. Turim laimėt, bet kokia kaina, nes kitaip nepereisim į kitą etapą.
Niekaip nepavykdavo prasivaryt kamuolio iki priešininkų vartų, nes mane vis užblokuodavo arba net pargriaudavo. Knisa! Zayn man kelis kartus puikiai papasavo, bet kur tau... Priešininkų gynėjas iškart nuspiria kamuolį į kitą pusę. Vienas iš mūsiškių ant tiek susinervavo, kad net pamiršo, jog reikia laikytis taisyklių, tad priešininkam uždirbo baudinį, kurį jie puikiai realizavo.
~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~
'Reva', kol kas, pralaimėjo rezultatu 1:0. Eh... Mačiau, kad Niall bandė visaip ten įspirt tą golą, bet jį vis apspinta priešininkai ir niekaip jam prasiveržt nepavyko.
- Ar tu matai, kaip Niall dega įspirt įvartį? – paklausė Gigi manęs.
- Matau. – atsidusau. – Šiandien jau nuo ryto Niall dega noru lošt, tai patikėk. – leptelėjau.
- Zayn man irgi visą galvą ryte išzyzė su tuo futbolu. – pridūrė mergina, o mudvi ir toliau stebėjom varžybas.
'Reva'i šiandien tikrai sunkiai sekasi. Gal ne ta diena? Ar jie neišsiilsėjo normaliai? Norėčiau, kad jie laimėtų ir keliautų į kitą etapą, nes jie tikrai verti geriausio titulo. Praėjo 45 minutės, tad baigėsi pirmas kėlinys ir visi išeidinėjo iš aikštelės. Mačiau, kad Horan tikrai susikrimtęs ir nervuotas.
- Einu iki tualeto. – pranešiau merginai ir atsistojau nuo kėdės.
Gigi man linktelėjo, o aš pradėjau grūstis pro visus tuos žmones. Išties, žmonių čia netrūko ir stadionas pilnas pilnutėlis. Užleido čia kažkokias dainas, nes dabar pertrauka. Žinau, kad ši pertraukėlė truks 15 minučių, o aš velniškai noriu, bent kelioms sekundėms, pamatyt Niall.
Prasigrūdau pro kitus žmones, kurie nebuvo itin patenkinti ir dar kažką prancūziškai man sakė, bet kadangi nieko nepagavau tai ir nereagavau į tai. Kažkokiais koridoriais nupėdinau ir atsidūriau prie komandų rūbinių. Tikiuos nepasiklysiu aš čia ir manęs apsauga neišvys visiškai iš varžybų.
Pamačiau, kad futbolininkai pradėjo išeidinėt iš rūbinių, o aš laukiu Horan. Kodėl tas neišsivelka? Į mane kiti vaikinai keistai pažiūrėjo, nes turbūt galvoja, ką čia veikia mergina. Galiausiai pamečiau tuos šviesius plaukus, o Niall keistai į mane pažiūrėjo.
- Aza, ką tu čia..? – pradėjo kalbėt, bet aš tiesiog palinkau ir pabučiavau jo lūpas.
Mano rankos atkeliavo iki jo kaklo, o aplinkui girdėjau švilpimus. Man tikrai nerūpi, kad dabar mus mato apie 30 žmonių besibučiuojančius. Turbūt tarp jų netgi Zayn, kuris prisigalvos visko, ir papasakos Gigi, kuri mane nudės, kad jai nieko nesakiau, bet man nerūpi.
- Tave išvyt gali. – po bučinio išgirdau, tad pramerkiau akis ir pažiūrėjau atidžiai į Niall mėlynas akis.
- Paklausyk manęs. – mano delnai atkeliavo iki jo skruostų ir juos laikiau ten. – Tu gali, Niall. Aš tavim tikiu. – pasakiau lėtai ir ramiai, žiūrėdama į jo akis.
Mačiau, kad visas jo susierzinimas, kad jie pralaimi, atslūgo šiek tiek. Blondinas man linktelėjo, o aš apsisukau ir šmirinau atgal į tribūną pas Gigi. Man žiauriai pasisekė, kad manęs nepamatė kažkoks nupušęs apsauginis, tad ramiai grįžau pas merginą.
~ ~ ~ ~ ~ ~
Niall, tik išėjęs po pertraukėlės, įspyrė įvartį dėl ko aš buvau žiauriai laiminga ir jaukiausi iš jo maivymosi. Rezultatas tapo 1:1. Atrodė, kad varžybos taip pasibaigs lygiosiomis, bet iš varžovų toks gaidukas įkalė golą paskutinę pridėtą minutę... Viskas 2:1. Pastebėjau, kad Niall įsiuto ir buvo žiauriai piktas. Gi ne visada 'Reva' visur laimės. Galbūt ne šiemet...
Kai visi susitikom, Niall vis dar buvo piktas, susierzinęs ir suniuręs. Man niekaip nepavyko jam pakelt nuotaikos, kad ir kaip stengiausi. O man toks jis ne itin patinka, nes tuomet neįsivaizduoju, ko galėčiau iš jo tikėtis ar kas jam užplauks.
Žinoma, visi nutarė pralaimėjimą skandinti alkoholyje, tad išėjom iškart į klubą. Horan su kitais gėrė daug, bet šįkart į tai stengiausi per daug nekreipti dėmesio, nes žinau, kad jiems apmaudu dėl to. Spėju, jų treneriui irgi. Jie gi šitiek treniravosi. Zayn su Gigi išėjo pašokt, o kažkoks bernas iš 'Reva' komandos nuolat į mane spoksojo. Kas jam negerai?
Stengiausi į tai nekreipt dėmesio. Mažiausiai dabar reikia, kad šis blondinas dar susimuštų su kažkuo, o aš, kuo puikiausiai, esu įsitikinus, kad jis net nedvejodamas tai padarytų. Jis ir taip piktas dėl varžybų, tad jo dar piktesnio tikrai nereikia... Niall ranka atkeliavo iki mano kojos ir jis šiek tiek pakėlė viršun mano sijoną. Horan padėjo savo ranką man ant kojos aukščiau kelio šiek tiek.
Dieve, jei būtume vieni, neįsivaizduoju, kam pasiryžčiau šiąnakt. Leisčiau jam daryt su manimi, ką nori. Jau vien jo ranka, liečianti mano odą, siunčia man jausmų ir šiurpuliukų, o viduje degu ir noriu jo. Tai taip keista, bet veda iš proto.
- Duok paragaut. – paprašiau, kai vaikinas gėrė kažkokį gėrimą.
- Esi tikra? – paklausė, pažvelgęs į mane. – Tau vaistų gert nebereikia? – tyliau sušnabždėjęs, paklausė, bet išgirdau tai, net per trankią muziką.
- Gi nieko nenutiks nuo gurkšnio. – patikinau jį.
Neapsinešiu nuo vieno suknisto gurkšnio. Niall man padavė savo stiklinę, o aš ją, paėmusi į delną, pridėjau prie lūpų ir gurkštelėjau rusvo skysčio. Buvo kartu, bet nurijau tą nedidelį gurkšnelį ir atidaviau taurę Niall.
- Einam. – pasakė ir paėmė mane už rankos.
- Einam kur? – atsistojau kartu su juo tuo pat metu.
- Pašokt. – sumurmėjo ir, uždėjęs vieną savo ranką man ant liemens, mane nusivedė toliau nuo staliuko tarp šokančių žmonių.
Irrr vėl pakilom į #1 In Fanfiction <3 Buvo ši istorija jau nukritusi į #3, bet džiugu, kad pakilom! <3 Ta proga ir ši dalytė atkeliavo pas jus! <3