"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-52-

Azalea pov.

Kai tik išėjau į miestą su Niall, ką padariau, tai nusipirkau prancūzišką tą ilgą batoną. Man buvo įdomu, kaip skiriasi tikras prancūziškas batonas ir toks, kokį galima rast, Airijoj, parduotuvėj. Galiu teigt, kad pirktas čia žymiai skanesnis ir minkštesnis. Su Niall vaikščiojom po Paryžių ir stebėjausi, kiek įvairių čia parduotuvių pilna. Net maitinau Horan tuo savo batonu ir mudu daug juokėmės.

Mums buvo smagu būt šaly, kurioj mūsų beveik niekas nežino. Ši vieta nieko nežino apie mus, mūsų jausmus, ar paslaptis, kurių nenorim atskleist, net vienas kitam po tokio artimo bendravimo. Ši vieta kitokia. Pilna porelių, kurios leidžia laiką drauge ir žmonių, kurie apsirengę itin madingais ir man dar iki šiol nematytais drabužiais.

- Einam čia! – suzyziau ir tempiausi Niall už rankos į kažkokią drabužių parduotuvę.

Na, mūsų rankų pirštai buvo sunerti ir mes, kaip tikra porelė, vaikščiojom po Paryžių. Blondinas, žinoma, atsidusęs nusivilko su manim į tą mano zystą parduotuvę ir juokėsi iš manęs, kai aš užsidėjau skrybėlę. Už ką aš jam trenkiau.

- Kaimiete, tu kiek kartų sakiau manęs nedaužyt? – paklausė ir nuėmė man tą kepurę nuo galvos ir padėjo į vietą. Turbūt ji man netiko.

- O kiek kartų aš tau sakiau, kad tai įprotis? – pažvelgiau į jį, kai pirštais perbėgau per kitas pakabas su drabužiais.

- Teks atpratint tave nuo tokių dalykų, nes dar kada užmuši mane... – nutęsė. Kaušas vėl erzint pradėjo. Kodėl jis toks daužtas?

- Niall! – suzyziau, pakeldama balsą ant jo.

- Kas, mažute? – paklausė nekaltai. Idiotas. Gi pats, kuo puikiausiai, žino, kad erzina mane.

- Nieko, nieko! – surėkiau, pažiūrėdama į jį su fake smile'u.

- Pasimatuok šitą. – Niall man parodė kažkokią minekinę ryškiai raudoną suknelę. Ar jis juokauja?

- Tu nerimtai? – paklausiau lėtai. – Ji neša į prostitutės suknelę. – tyliai sušnabždėjau, o Horan pradėjo žvengt.

- Gerai, gerai. Gal tu ir teisi. – pakabino jis ją atgal.

Prisirinkau kalną įvairiausių drabužių, kai kuriuos dar man įsiūlė vaikinas, tad sutikau juos pasimatuot. Man keista, kad Niall nezyzia ir nieko man nesako, jog mes vaikštom po parduotuves, o man niekas neįtinka ir panašiai. Galbūt jis moka būt ir kantrus kartais?

Eidama iki persirengimo kabinų, pagriebiau dar marškinių, kurie atrodė man gražūs. Dabar tik klausimas, kaip priverst Horan juos pasimatuot? Spėju, jie visi jam tiktų tobulai.

- Kam tau tiek daug visko? – paklausė, eidamas man iš paskos iki kabinų. – Ir taip namie visą drabužinę turi. – priminė.

- Nu, reikia! – atsakiau. – O mano drabužinėj krūva mėšlo kažkokio. – truktelėjau pečiais, o vaikinas man patraukė kabinos užuolaidą, kad galėčiau normaliai su pilnom rankom įeit. Ne esmė, kad galima neštis ne daugiau 5 drabužių. – Ateik čia. – paėmusi jį už rankos, įsitempiau į savo kabiną.

- Gi negalima. – išsišiepė pošlai blondinas įeidamas.

- Tylėk, mes turistai. – užtraukiau užuolaidą.

- Tai neša į pošlus dalykus. – nusijuokė, o tada prirėmė mane prie veidrodžio. Idiotas. Aš gi drabužius matuotis čia atėjau...

- Aha, o tu raminkis, nes aš čia drabužius matuojuosi. – nusiunčiau oro bučkį jam, o tada, išlindau iš jo rankų, pasiėmiau savo išsirinktą maikutę.