"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-17-

Niall pov.

- Aš neišeisiu, tad neatsikratysi. – įėjau į jos kambarį ir uždariau duris.

- Koks skirtumas. – subambėjo mergina ir pavartė akis.

- Ar tu pyksti? – atsargiai jos paklausiau. Kvaily, tai aišku pyksta.

Aš rimtai nemoku elgtis su merginomis, o jos tokios jautrios. Tik pasakyk kažką ne taip ir pabėga. Priėjau prie jos lovos ir atsisėdau ant krašto. Atpažinau merginos klausomą grupę ir dainą. Jai irgi patinka 'Arctic Monkeys'? Na, manau, neklausytų, jei nepatiktų.

- Ne. – šaltai atsakė.

- Matau, kad pyksti. – žiūrėjau į ją, o ji spoksojo į lubas. - Nenorėjau, kad išeitum, tiesiog mane tas mulkis sunervino.

- Man neįdomu, ką tu nori pasakyt. – trumpam pažvelgė į mane, o tada per laptop'ą perjungė dainą į kitą. – Pats kaltas.

Prisilinkau prie merginos ir atsiguliau šalia jos. Lėtais judesiais nukėliau savo ranką žemyn link josios ir ieškojau merginos rankos. Paliečiau menkai jos ranką ir tiesiog ją glosčiau. Pastebėjau, kad mergina sutriko. Glosčiau jos ranką ir mačiau, kad mergina nurimo. Suprantu, kad ji pyksta ir tai viskas per mano bukumą.

- Niall, ką tu da- - pradėjo ji, bet aš nebeiškenčiau ir, užgulęs ją, pabučiavau.

Jos tas saldžias lūpas, ant kurių galiu jaust mėtinio vazelino skonį. Aza bandė mane nustumt šalin nuo savęs ir nepasidavė mano bučiniams, bet aš ją vis tiek bučiavau. Ji vis tiek pasiduos galiausiai, nes nebeįstengs atsispirti man. Mano rankos atsirado ant jos liemens.

- Atsiduok aistrai, Aza... – iškvėpiau į jos kaklo odą, o tada vėl grįžau prie lūpų, ir ji mane pabučiavo atgal, tad išsišiepiau. Sakiau, kad neįstengs ši pupytė atsispirt.

~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~

Pasidaviau Niall bučiniams ir atsidaviau. Horan pradėjo bučiuot mano kaklą, o aš savo rankas užkėliau ant vaikino kaklo. Jo bučiniai tarsi stebuklingi ir viskas dingsta, nes jaučiu tik keistus jausmus. Perbraukiau pirštų galais per jo plaukus, jie tokie švelnūs ir minkšti. Kol Niall užgulęs bučiavo mano kaklą, pastebėjau ant jo kaklo paliktą gan ryškią meilės žymę. Kurgi ne!

Žinoma, jis vakar krušosi, gi jam reikėjo atšvęst pergalę merginos kelnaitėse. Staigiai nustūmiau šalin vaikiną, o jis pažiūrėjo į mane su nieko nesupratusiu žvilgsniu, kai tuo tarpu mano veide pokerface'as.

- Ką? - susiraukęs žiūrėjo į mane blondinas. - Ar kažkas negerai? – paklausė atsargiai Niall.

- Ne, man tik reikia vaistų išgert. – leptelėjau, pirmą sakinį į galvą atėjusį, nors man vaistus gert dar už vos ne pusantros valandos, bet...

Išlipau iš lovos ir išeidinėjau iš kambario, o Niall girdėjau, kad eina man iš paskos. Tegu eina jis lauk, bus visiem geriau. Neįsivaizduoju, kaip mano mamai galėjo ateit toks dalykas į galvą, kad pakviest Niall pabūt su manim. O vakar aš buvau niūri dėl Niall nesąmonių, kai grįžau, o ne dėlto, kad blogai jaučiausi ar kažkas panašaus. Aš jaučiuosi pakankamai gerai šiom dienom.

- Tu rimtai eini iš paskos, kai aš einu tik vaistų išgert? – paklausiau, lipdama žemyn.

- Man liepė tavo mama tave prižiūrėt, tad tai ir darau. – girdėjau balsą man iš nugaros.

Nutipenau iki virtuvės ir susiradau savo vaistų lapelius. Yeah... Vaistai knisa gyvenimą. Pasiėmiau stiklinę ir į ją įsipyliau vandens, kol Horan spoksojo į mane, pasirėmęs į virtuvinį stalą. Išsilupau tabletes ir jas įsidėjau į burną, o po to užgėrusi su vandeniu prarijau. Apsisukusi grįžau į savo kambarį.