"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-99-

Azalea pov.

Neįsivaizduoju, ką apie mus pagalvojo kiti žmonės, kai pamatė, kad aš su Niall įėjau į tą patį tualetą, bet aš to norėjau dabar. Aš gi net ne pagrindinė šiose vestuvėse ir, net ne pamergė, tad koks man skirtumas? O dabar aš noriu savo vaikino savyje, taigi visiškai natūralu. Horan uždarė tualeto duris ir dar jas užrakino, kad, kas nors, neįsibrautų vidun. Mažiausiai reikia, kad vidury to, kažkas įeitų vidun. Blondinas mane pabučiavo ir, bučiuodamas toliau mano lūpas, paėmė už liemens, tad aš buvau pasodinta prie kriauklės. Man patiko, kad bent čia gan daug vietos, o aš net atsisėst tilpau.

- Tikiuos žinai, kad negalim užtrukti? – paklausė blondinas, o tada pabučiavo mano kaklą. Velniop, tas visas žymes. Tegu jų būna, kad ir pilnas mano kaklas. Mano kvėpavimas jau buvo pasunkėjęs, tad linktelėjau jam atsakydama. – Galėjai nesidėt tų pėdkelnių. – leptelėjo, o aš į jį pažiūrėjau prisimerkusi.

Mano suknelė buvo pakelta aukštyn, o aš tuo metu pabučiavau jo kaklą. Tiesiog vos nemiriau, kai pamačiau jį su kostiumu. Tai žiauriai retas atvejis, kad toks vaikinas, kaip Niall Horan, užsidėtų kostiumą, tad negalėjau nuo jo atplėšt akių, nes jis atrodė labai karštai ir patraukliai. Jis man nutempė pėdkelnes kartu su kelnaitėmis, o aš prisitraukiau jį arčiau savęs, kad galėčiau saldžiai pabučiuot, ką ir padariau. Aš jau visa susijaudinusi viduje ir sudrėkusi.

Niall pirštai nubėgo ten ir aš sudejavau, kai jis pamasažavo ten. Norėjau jo dabar. Neketinau žaisti, o jis ir pats sakė, kad mes negalim užtrukt, nes po to dar mūsų pasiges, tad mano pirštai nubėgo nuo jo kaklo žemyn link kelnių. Prikandusi savo apatinę lūpą, jas atsegiau ir nutempiau šiek tiek žemyn, o tada sekė ir apatiniai. Horan buvo susijaudinęs tai patvirtino jo erekcija, o aš buvau patenkinta viduje, kad sugebu jį sujaudint. Jis pavertė mane iš tokios nekaltos ir nieko nežinančios į jau patyrusią merginą, kuri žino, ko vaikinas nori bei ką reikia daryt, kad jis pasijaustų puikai.

Mėlynakio akys sukontaktavo su manosiomis, kai jis iš švarko kišenės ištraukė blizgantį popierėlį – prezervatyvą. Jis visada pasiruošęs arba tiesiog žino, kad aš jam atsiduosiu, bet kada. Tikiuos, jis turi prezervatyvų ne todėl, kad galėtų dulkintis su kitom mergom. Manau, Niall jau pasimokė, kad gali užstatyt vaiką kitoms. Šviesiaplaukis išlupo apsaugą ir ją užsidėjo, kol aš laukiau jo. Horan pabučiavo mano lūpas ir su savo pirštais mane sujaudino dar labiau.

- Niall? – kreipiausi į jį, nes turiu jam pasakyt vieną svarbią žinią, o aš net neįsivaizduoju, kaip jis reaguos į tai.

- Kas, mažute? – paklausė ir mūsų akys sukontaktavo.

- Turiu tau pasakyt, kai ką labai svarbaus. – mano kvėpavimas jau buvo netolygus ir dulsus.

- Primink po to, nes dabar aš noriu tik tavęs. – švelniai sujungė mūsų lūpas vaikinas ir pajaučiau, kaip jis įsiskverbė į mane ten.

Sukandau stipriai savo apatinę lūpą, nes tai taip malonu jausti jį ten, o, kai jis pradėjo judėti, maniau, jog pradėsiu klykti ir rėkti iš malonumo. Visa tai priverčia mane pajausti tik mano Niall. Jis judėjo pirmyn ir atgal, o mūsų kvėpavimai buvo tokie sunkūs ir karšti. Mes kelis kartus pasibučiavom, kai jis įeidavo į mane giliau. Mano rankos buvo ant jo kaklo ir laisvai kabėjo ten, kai jo delnai laikė mano liemenį. Atlošiau galvą iš malonumo ir tam, kad jam būtų patogiau bučiuoti mano kaklą.

~ ~ ~ Po 10 minučių ~ ~ ~

Mudu susitvarkę nuėjom pas kitus, o aš dėkoju viskam, kam tik įmanoma, kad niekas mūsų nepasigedo, nors, kai mes sugrįžom, į mane keistai pažiūrėjo Hazel su pošla šypsena. Jaunavedžiai ėjo šokt valsą, kas atrodė labai gražiai ir tobulai, nors šoko Vanessa su Kian. Norėčiau ir aš, kada nors, vestuvių, bet ne tokių didelių, o kaip tik kuklių ir paprastų. Kam mėtyt pinigus be reikalo, kai vis tiek visi prisigeria, o po to nieko nepamena? Kai jie baigė šokt tą savo valsą, pradėjo skambėt, kiek greitesnės dainos, tad įsijungė į šokius ir kitos poros.

Niall mane nusitempė tarp tų kitų porų, nors aš spyriojausi ir sakiau, kad nešoksiu. Iš tiesų, mane žudė mano batai. Kokia idiotė sugalvojo dėtis tokius aukštus kablus? Taip, aš. Pasisekė, kad bent jie nepritrynė, bet kojos baigia pavargt. Šokom iš pradžių greičiau, o po to lėčiau, nes taip grojo dainos, o aš niekaip nesugebėjau prasižiot ir pasakyt Niall tokio svarbaus dalyko, kuris dabar man neduoda ramybės. Bijau jo reakcijos...

- Niall, o ką tu da- - pradėjau kalbėt, bet buvau pertraukta, nes kažkas surėkė, kad eisim valgyt torto. Ugh... Tai kada aš jam tai pasakysiu?!

- Tikiuos tortą valgysi? – paklausė blondinas ir, apsikabinęs mane per liemenį, vedėsi link kitų žmonių, kurie jau buvo sugūžėję prie torto ir jaunavedžių.

- Ei, aš prieš tortą nieko blogo neturiu. – leptelėjau.

Mes pasiėmė galiausiai to pjaustyto torto, o aš dar keistai pažiūrėjau į savo vaikiną, kai jis pasiėmė šampano ir jį gėrė.

- Kodėl tu mane žiūri lyg į ateivį? – paklausė ir įsidėjo didelį šaukštą torto į burną.

- Tu geri šampaną. – pažodžiui pasakiau lėtai.

- Geriu, o čia blogai?

- Keista, nes galvojau, kad šampaną geria dažniausiai moterys. – truktelėjau pečiais ir pati įsidėjau šaukštelį su tortu sau į burną.

- Tai negi man prisigert dabar reik? – nusijuokė. – O čia toks lengvas gėrimas, nuo kurio tikrai neapsinešiu.

- Aš nieko ir nesakau blogo. – sumurmėjau.

Buvo maždaug 2 ar 3 valandos nakties, kai mes su Niall pagaliau išėjom. Visi kiti dar liko ten švęst ir ošt iki ryto, bet man jau gana. Mačiau, kad Hazel su John dar ankščiau išėjo. Tad įkalbėjau išeit ir savo vaikiną. Nebuvo čia labai jau įdomu ir smagu, bet visai neblogai. Bėgo paskutinės vasaros naktys, tad mes nusprendėm eiti namo pėsčiomis, kad ir kaip mane baigė nudėt mano batai, bet galiu dar pasikankint dėl tokios gražios nakties. Ėjom gatve susikibę rankomis, o lauke buvo tamsu. Mudu visiškai nieko nekalbėjom, o aš buvau išplaukusi su savo mintimis kažkur toli.

Negaliu nustot galvot apie tai, kaip turėčiau jam viską pasakyt ar paaiškint. Turiu jam pasakyt, kuo greičiau, tačiau nerandu žodžių pradėt kalbai. Dangus buvo nuostabus ir labai žvaigždėtas, tad nuolat į jį ir žiūrėdavau. Sunėriau stipriau mūsų rankų pirštus, nes man baisu prarasti jį ir vėl. Visiškai nenoriu to. Mes kentėjom tiek daug, bet pagaliau esam kartu, bet turbūt neilgam... Jaučiausi prastai, bet ne dėl savo ligos, o dėl visai ko kito. Nebesijaučiu tokia, kaip ankščiau ir man neramu, kad niekad nebebūsiu tokia pati.

- Nebuvo taip blogai, tiesa? – galiausiai prabilau, nes tyla knisa mano mintis.

- Galėjo būt ir geriau, bet, kur esi tu, ten viskas nuostabu. – šyptelėjo, pažiūrėjęs į mane, Horan.

- Pripažinsiu, negalvojau, kad persigalvosi, bet esu laiminga dėl to. O be to, tau kostiumai žiauriai tinka. – šyptelėjau.

- O man patinka, kaip tu atrodai natūraliai, nors ši suknelė yra kažkas vaaau... – prisitraukė mane arčiau ir pabučiavo mano pakaušį vaikinas. Kodėl negali viskas tęstis amžinai?

Po maždaug pusvalandžio mes jau buvom netoli buto, o aš supratau, kad turiu jam kažkaip tai pasakyt garsiai, o ne tik savo mintyse, nes ir taip laiko liko ne daug, o man brangi kiekviena sekundė su juo.

Tai ką tokio turi Aza pasakyt Niall? Galit palikt komentaruose, ką galvojat, ką manot ;)