🔞STRIP CLUB×BTS×🔞

dvidešimt antra

Ėjau aptemdytu koridoriumi, kol pagaliau išvydau man pažįstamas Taehyung kabineto duris. Lengvai pabeldžiau į šaltą medieną ir netrukus durys prasivėrė.

-Atėjau,-keistai pasakiau vaikinui prieš save.

-Gerai, užeik vidun,-nusišypsojo.

-Ko reikėjo?

-Dokumentai,-pasakė ir atsisėdo ant stalo krašto. Pasilenkiau virš lapų.

-Čia šituos pasirašyti?-pakėliau akis.

-Mhm.

Pasirašiau ir paprastai atsistojau.

-Bet tu nė neskaitai ką pasirašai,-nusijuokė.

-Ką?-supanikavusi žvilgtelėjau į lapus.

-Gal aš dabar tave pardaviau, o tu paprastai sutikai.

Pažiūrėjau į jį ir pavarčiau akis. Jis tik juokauja.

-Kitą kart žiūrėk už ką pasirašai,-šyptelėjo ir prisitraukė mane arčiau savęs.

-Taehyung,-pažiūrėjau truputį išplėstom akim.

-Pameni sąlygą?

-Tu nesudarei jokios sąlygos. Laikas baigėsi.

-Ne, ne, ne. Sakiau, kad turiu visą vakarą. Ir be to, tu dar net nebaigei darbo..

-Ir ko tu nori?

-Šokio,-išsišiepė.

-Ar.. ar aš užuodžiu alkoholį?-pauosčiau orą arčiau jo.

-Truputį.

-Juk tu vairuoji! Kaip mes grįšime?

-Išgėriau tik vieną stikliuką. Ant drąsos. Vairavimui tai nekenks.

-Ant drąsos? Ir ko gi šis Taehyungie bijojo, kad reikėjo sukaupti drąsos?-kreivai šyptelėjau.

-Tai ne tavo reikalas, Eun,-mielai nusišypsojo.

-Galvojau, kad nieko nebijai,-nužvelgiau jį nuo galvos iki kojų,-klydau.

Pasitraukiau nuo jo ir ėjau link durų.

-Hey, hey, hey. Pala. Mes dar nebaigėm,-sukikeno.

-Mes nieko ir nepradėjom,-nusijuokiau,-man reikia dirbti, merginos pastebės, kad dingau ir supyks, kad visas darbas lieka joms.

-Nieko tokio, svarbiausia aš žinau kur esi.

-Man reikia eiti.

-Na.. manau, kad bosas nesupyks, jei trumpam užsiimsi kitu darbu,-Tae patraukė sruogą nuo mano veido. Sukikenau ir pavarčiusi akis, pažiūrėjau į šoną, tada vėl į jį.

-Dabar jau bosas, huh?

-Kodėl tas žodis iš tavo lūpų visada skamba taip nedorai? Kažkaip blogai, bet.. mes darbe, tai.. dabar turi paklusti man,-išsišiepė.

-Hah, tau?-suprunkščiau,-o kai mes namie?

-Tada draugai kambariokai.

-Ir tada galiu tau 'nepaklusti'?

-Hmmmmm. Turbūt.

-Uh. Gerai.

Taehyung pajungė muziką ir aš nusisukau nuo jo. Taip prasideda vienas iš mūsų šokių, bet įdėsiu ir savo elementų. Lėtai atsisukusi suprunkščiau.

-Tae, tai labai keista,-šypsojausi.

-Ne. Daryk toliau tai, ką moki geriausiai.

Geriausiai? Hah. Mažai apie mane žinai, Taehyung..

Jau buvo beveik šokio pabaiga ir palinkau virš vaikino. Jis apsilaižė lūpas ir su didžiule aistra stebėjo mano judesius.

-Man jau laikas eiti,-sušnabždėjau.

-Ačiū,-Tae atsistojo.

-Um...

Jis niekaip nenuleido akių nuo manęs ir kai jis pradėjo linkti, stovėjau nieko nesupratusi. Jo drėgnos lūpos atsirado ant mano jautrios kaklo odos, o rankos apsivijo pusnuogį liemenį. Pradėjus bučiuoti kaklą, staiga užsimerkiau ir pačios lūpos šiek tiek prasivėrė.

-Patinka?-jaučiau Tae šypseną. Nieko neatsakiau, o jis tik stipriau pabučiavo vieną vietą. Nesusivokusi kas vyksta, netyčia silpnai sudejavau. Vaikinas atsitraukė vis dar besišypsodamas, o aš buvau visiškai pasimetusi.

-Eik prie darbo, Eun,-jis mirktelėjo ir lėtai apsisukusi išėjau.
***
Aptarnavau savo turimus stalelius, ačiū Dievui vieni jau išėjo. Valiau stalelį ir pajutau pliaukštelėjimą per užpakalį.

-Hey..,-atsisukau ir šalia stovėjo man gerai žinomas lankytojas.

-Tai dovanėlė tau,-jis įkišo pinigų tūtelę man tarp krūtų. Kaip netikėta.

-Ačiū, lauksiu sugrįžtant,-mirktelėjau.

-Tik tada, kai dirbi tu.

Vaikinui apie 30, jis gan malonus, bet ir gašlus. Mano, kad jo pinigai gali viską. Esu su juo labai gera, nes žinau, kad galiu gauti gerų arbatpinigių. Juk esu gera vyrų viliotoja. Tai nėra puikus dalykas pasigirti, bet taip gyvenu.. Man svarbiausia, kad tik to nesužinotų Taehyung ar kokie kiti jo pažįstami. Tai būtų didžiulė gėda ne vien man, bet ir jam.

-Po velnių,-sumurmėjau. Nemačiau, kad padėklas buvo prilaistytas gėrimais ir apsipyliau rūbus. Pasukau link wc ir pats pirmasis buvo vyrų. Jo durys prasidarė ir bandžiau prasilenkti su žmogumi, einančiu iš jo.

-Kur bėgi nuo manęs,-sukikeno. Sustingau.

-Oh, čia tik tu,-atsidusau pamačiusi Jungkook.

-Ar kažko bijai, kad tokia įsitempusi?

-Ne, tik taip..

-Kur eini?

-Reikia apsivalyti rūbus, apsipyliau gėrimais.

-Galiu tau juos išvis pašalinti,-Jk prispaudė mane prie sienos, laikydamas savo rankas man iš šonų prie galvos.

-Nustok. Turiu reikalų. Susirask kažką kitą, jei jau nori naktelės.

-Man kitos nepatinka. Aš noriu tavęs.

-Na jau.. pasitrauk.. nors ne!-staigiai prisitraukiau jo veidą ir jaučiau, kad buvo apimtas didžiulės nuostabos. Nemaniau jo bučiuoti, bet jis greitai sulietė mūsų lūpas. Po kelių sekundžių atsitraukiau ir vis dar laikydama jo veidą savo delnuose, apsidairiau aplink. Švaru.

-Um... čia.. kas čia buvo?-Jungkook tikrai buvo pasimetęs.

-Nieko,-dar kartą apsidairiau ir bandžiau jau eiti, bet jis sugavo mane už alkūnės.

-Eun, rimtai. Kodėl tu taip staigiai tą padarei?

-Šiaip,-netikrai šyptelėjau ir dingau moterų tualete.
Kaip noriu, kad ši pamaina kuo greičiau baigtųsi. Aš ir vėl pamačiau tą vaikiną. Gal man suvaidinti, kad blogai jaučiuosi? Gal grįžti namo?