Ar tai tikrai vyksta? ×bts×jungkook×

×61×

Vėl ėjau kolidoriais pilnais studentų. Jau praėjo maždaug dvi savaitės ir niekaip negaliu jo pamiršti. Kaip tai padaryti jei labai myli. Atrodo prasiblaškau ir vėl prie to paties.. Dar sveikata. Nežinau ar tai dėl išsiskyrimo ar šiaip tiesiog mirštu, bet jaučiuosi išsękusi. Jaučiuosi kaip grindų skuduras, kuris jau sudriskęs ir skaičiuoja savo paskutines dienas.

Paskaitose bandžiau susikaupti. Bandžiau. Ar aš palūžusi? Turbūt, kad taip.

-Užeik pas mane,-kažkas sugriebė už riešo. Pakėliau galvą. Hanbin.

-Kam?

-Einam,-nusivedė į savo kabinetą.

Abu atsisėdome ant kėdžių prieš jo stalą. Truputį nustebau, kad jis neatsisėdo į savo įprastą vietą.

-Senai matėmės,-pasakė.

-Mhm,-sumurmėjau nuleidusi akis.

-Kas nutiko? Tu atrodai labai prislėgta.

Garsiai atsidusau. Aš pavargau.

-Mane metė vaikinas. Štai kas nutiko,-pasakiau. Atsibodo žodžius vynioti į vatą.

-Oh.. užjaučiu. Turbūt tau labai sunku.

Šyptelėjau puse lūpų.

-Ar senai tai įvyko?

-Beveik prieš dvi savaites,-žaidžiau su savo pirštais.

-Jau dvi savaitės. Pralinksmėk,-jis paėmė mano ranką į savo,-galbūt toks likimas. Gal nebuvote skirti vienas kitam. Reikia gyventi toliau.

Hanbin bekalbėdamas suspaudė mano ranką.

-Turbūt. Turbūt taip ir turėjo būti,-bandžiau save įtikinti.

Dar kokį 15 minučių pasikalbėjome ir atrodo pasijaučiau geriau.

-Tu lyg mano psichologas,-sukikenau.

-Galiu būti kuo tik nori, svarbiausia, kad tik tu jautiesi gerai,-nusišypsojo.

-Ačiū,-atsitojau nuo kėdės ir jis pasekė mano pavyzdžiu.

-Nėra už ką. Bet dabar esi man skoloje.

-Hm?

-Psichologo paslaugos nėra nemokamos. Einam šiandien į kiną?

-Huh? Mes?

-Taip. Tu dabar esi per daug užsidariusi. Tau reikia prasiblaškyti ir kuo mažiau būti vienai.

-Am.. nežinau. O jei kas pamatys iš studentų ir pagalvos kažką ne taip? Juk tu esi darbuotojas ir--

-Tegul galvoja ką nori. Niekas neturi teisės reguliuoti mano asmeninio gyvenimo už darbo ribų.

-Na.. taip.

-Tiks šiandien apie 7h vakaro?

-Um..,-vis dar dvejojau,-turbūt.

-Gerai, pažiūrėsiu kada rodo kokį įdomų filmą ir patikslinsiu laiką kada atvažiuosiu.

-Gerai,-nusišypsojau.

-Tik duok savo numerį,-atkišo telefoną.

Išplėtusi akis pažiūrėjau į jį ir paėmusį telefoną į rankas, įvedžiau savo numerį.

-Iki,-pamojavau ir išėjau.

Juk.. mes draugai? Ir aš laisva. Juk nieko blogo nedarome.

^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^
V&C
sorry, kad trumpa 🙃