Ar tai tikrai vyksta? ×bts×jungkook×

×37×

Pas Jackson prabuvau kelias valandas. Kartu ir Jungkook. Atidaviau broliui dovanėlę ir jau galvojau keliauti namo.

-Jau reikėtų eiti namo..-pasakiau ir pasiėmiau rankinę nuo sofos.

-Jungkook, parveši ją namo?-paklausė Jackson.

-Žinoma. Jau po truputį temsta ir jai gan tolokai eiti.

-Gerai.

-Tai važiuojam?-Jungkook atsistojo ir nusišypsojo man.

-Aha,-šyptelėjau atgal.

Jackson palydėjo mus prie durų.

-Parašyk kai būsi namuose. O tu žiūrėk, kad ji saugiai grįžtų namo,-pirštu pabaksnojo Jk.

-Mhm,-sukikeno.

-Gerai, iki,-pamojavome ir išėjome. Nuėjome prie lifto, kuris jau turėtų veikti.

-Manai jis jau veikia?-paklausė Jungkook.

-Ammm,-išgirdau kažkokius keistus garsus lifto viduje.-Nemanau. Geriau lipam laiptais.

Nusileidome žemyn.

-Lipti žemyn yra kur kas lengviau nei užlipti,-pasakiau.

-Man apsisuko galva,-nusijuokė brunetas.

*****
Automobilyje buvo tyla. Pajutęs tą nejaukumą, Jk įjungė radiją.

-Tai.. patiko Kinijoje?-paklausė.

-Huh,-atsisukau į jį,-Ah.. taip.

-Ar tu pyksti ant manęs?-jis paklausė.

-Ką? Ne! Iš kur tai ištraukei?

-Pas Jackson atrodei kažkokia.. rimta. Atrodė, kad pyksti ant manęs ar kažkas panašaus.

-Neee.. Tau gal tik pasirodė. Be to, juk nenori, kad jis prisigalvotų kokių dalykų, jei pamatytų kaip mes bendraujame.

-O kaip mes bendraujame?-jis pasidėjo ranką man ant šlaunies.

-Pats žinai,-paėmiau jo ranką ir žaidžiau su jo pirštais.

-Mes esame "draugai",-Jk paleido vairą ir parodė kabutes. Uhuh. Geriau taip nedarytų.-Bet.. abu žinome, kad tai kažkas daugiau..

-Žinau. Aš patinku tau. O tu man.. nežinau.

Mačiau Jk švelnią šypseną.

-Mes jau čia,-pasakė.

Apsidairiau ir tik dabar supratau, kad mes prie mano namo.

-Oh,-paleidau jo ranką.-Ačiū.,-išlipau, bet greitai prie manęs atsirado Jk.

-Jackson liepė pasirūpinti, kad saugiai grįžtum namo.

Nuėjome prie durų ir jas atrakinau.

-O.. kur tavo mama?-paklausė Jungkook žvilgtelėdamas vidun ir ten buvo visiškai tamsu.

-Išvažiavusi,-paėmiau jo ranką ir įsitempiau vidun.

Jungkook pažiūrėjo pasimetusiu žvilgsniu.

-Pabūk su manim.. Mama grįš tik rytoj. Būti vienai.. šiek tiek nejauku.

Nuėjau į virtuvę ir šaldiklyje radau picą.

-Valgysi? Labai tingiu gaminti kažką normalaus,-parodžiau picą.

-Tiks,-nusišypsojo.

Įdėjau picą į orkaitę ir atsisėdau prie stalo.

-Ką veikei pas Jackson prieš man atvažiuojant?

Jungkook atsisėdo ant kėdės šalia manęs.

-Atvažiavau aplankyti. Taip pat parvežiau lauktuvių. Kalbėjomės..

-Tikiuosi.. nieko nesakei.. ko.. neturėjei sakyti..?

-Ar tu rimtai galvoji, kad aš toks kvailas? Jei būčiau pasakęs kažką, dabar nebūčiau kartu su tavim,-juokėsi Jk.

Patrūkčiojau pečiais.

-Ar aš turėjau jam papasakoti kaip mes bučiavomės baseine?,-Jk pradėjo linkti prie manęs,-kaip buvome mano kambaryje, šlapi? Kaip mylėjomės?,-jis lūpomis perbraukė per ausį,-kaip subraižei mano nugarą?

Jutau kaip mano kūnas įsitempė ir skruostai pradėjo nežmoniškai degti.

-Ahm pica turbūt jau pašilo!-greitai atsistojau ir nuėjau prie orkaitės.

Dieve mano...

Išėmiau picą ir įdėjau į lėkštes.

-Einam į svetainę?-paklausiau.

-Gerai,-Jk atsistojo ir paėmė mūsų lėkštes.

Atsisėdome ant sofos ir valgydami žiūrėjome tv.

*****
Pavalgę toliau žiūrėjome tv. Norėjau paimti pultelį, kuris buvo padėtas tarp mūsų, bet netyčia priliečiau jo ranką. Abu atsisukome vienas į kitą.

-Pultelis,-iškėliau jį ir nejaukiai nusišypsojau.

Tas prisilietimas. Tai truko vos sekundę ir.. kodėl aš jaučiuosi taip keistai? Atsistojau ir nuėjau į virtuvę.

Atsirėmiau rankomis į spintelę. Kas man? Aš niekada taip nesijaučiau. Tas jausmas toks.. keistas. Net nežinau kaip tai paaiškinti.

-Viskas gerai?-pajutau kaip Jungkook apkabina iš nugaros.

Aš apsisukau ir žiūrėjau į jį.

-A. Taip. Nežinau.

-Ar sergi?-jis priglaudė ranką prie kaktos. Atitraukiau jo ranką.

-Nesergu,-sukikenau,-man viskas gerai.

-Taip išėjei nieko nesakiusi. Galvojau kažkas atsitiko.

Nusišypsojau ir jis taip pat šyptelėjo. Ta jo šypsena... ką? Nuo kada tokios mintys pas mane?

Išsilaisvinau iš jo rankų ir nuėjau atgal į svetainę.

-Mali.. tu elgiesi kažkaip keistai,-jis atsisėdo šalia ant sofos.

-Hm?

-Pasakyk man kas yra. Atrodo, kad kažkaip staiga pasikeitei. Negi vėl galvoji apie tai kas tarp mūsų įvyko? Aš atsiprašau dėl to. Gal tikrai turėjau save sustabdyti. Atleisk man--

-Baik, Jungkook! Nekaltink savęs dėl nieko. Juk aš pati to norėjau.

-Tai kas tau? Seniau su manim buvai laisvesnė, daugiau juokėmės, linksmai leisdavome laiką.. o dabar tu tokia susikausčiusi. Prašau, pasakyk kas blogai? Aš jaučiu, kad kažkas ne taip..

Staiga suėmiau jį už skruostų ir pabučiavau. Netikėtai.

-Man. Viskas. Gerai,-pasakiau žiūrėdama jam tiesiai į akis.

-kkasss.. ką? Nuo kada tu mane taip staiga pabučiuoji?

-O kas? Ar tau tai trukdo?

-Ne.. man tai patinka. Tik kodėl tu tai darai?

-Nežinau. Norėjau ir pabučiavau.

-Vadinasi ir aš galiu tave pabučiuoti kada noriu?

Linktelėjau ir jis prisitraukė mane arčiau savęs.

-Koks tavo planas?-jis paklausė prisimerkęs.

-Neturiu jokio plano.

-Man viskas labaaaaii keista,-Jk užkišo plaukus man už ausies.

-Atsimeni ko manęs dažnai klausi?-paklausiau jo.

-Ar aš tau patinku?-jis iškėlė antakį.

-Taip. Patinki.

Taip, aš tai pasakiau.

-Tu.. rimtai?-jo akys buvo šiek tiek išplėstos.

-Taip,-pabučiavau Jungkook į lūpas ir po sekundės buvau įtraukta į jo glėbį labai šiltam ir stipriam apsikabinimui.

^^^^^
;)