Ar tai tikrai vyksta? ×bts×jungkook×

×25×

*bzzz*

Ahh! Kaip nervina kai kažkas skambina ryte.

-Klausau?-priglaudžiau telefoną prie ausies ir užsimerkusi laukiau kol kažkas prakalbės.
Noriu miego. Dar.

-Mali, kelkis. Turi valandą susiruošti,-pasakė mama.

-Ką? Kur? Aš nenoriu.. aš noriu--

-Kelkis!-surėkė pašnibždomis.-Bosas tave kviečia į darbą. Po valandos kažkas atvažiuos tavęs paimti, apsirenk kažką formalaus. Sudaryk jam gerą įspūdį.

-Uhh. Gerai,-numečiau ragelį.

Padaryk tą tą tą ir aną. Norėsiu nueisiu ir su pižama.

Dabar 10h. Mintis, kad turiu keltis.. verčia susisukti į rutuliuką ir miegoti toliau.

Eh, reikia ruoštis.

*****
Susiruošiau labai greitai. Sėdėjau ant sofos ir bandžiau neužmigti.

Tikiuosi ilgai neužtruksiu ten, nes šio sijono aš nekenčiu. Kodėl jį dėviu dabar? Mama sakė, kad su juo atrodau kaip verslininkė. Haha. Haaa. Nekenčiu savo gyvenimo.

Atsilošiau atgal.

*ding dong*

Galėjo atvažiuoti ir vėliau..

*****
Mane atvežė kažkoks vyras. Kai išlipau, nužiūrėjau pastatą.

Nesu čia buvusi, tik kažkada pravažiavau pro šalį su taxi ir mama parodė šią vietą.

Tas pats vyras palydėjo mane į pastato vidų ir apsidairiusi aplink pagalvojau:Ar mama rimtai čia dirba?

Mane pasitiko viena mergina ir iškart nuvedė į liftą. Jame buvo tokia keista tyla. Pakilome į 3 aukštą.

Mergina pabeldė į duris.

-Užeikite,-išgirdau vyro balsą už tų durų.

Ji atidarė duris ir įleidusi mane, paliko mus vienus.

-Laba diena,-linktelėjau.

-Sveika, Mali Wang. Neklystu?-jis atsistojo nuo savo kėdės.

-Teisingai, pone.

-Nesijaudink taip, prisėsk.

-Taigi.. Turbūt nuskambėjo keistai kai mama pasakė apie šį pasiūlymą.

-A. Taip. Visiškai to nesitikėjau.

-Šiek tiek mačiau tave vakarėlyje, iškart pasirodei nuostabi mergina.

-Ačiū,-nusišypsojau.

-Eikime prie reikalų. Tavo pareigos yra pranešti darbuotojams, kuriuos tau priskirsiu, jų susitikimų grafikus, rūpintis, kad viskas būtų paruošta. Taip pat padėti jiems atlikti jų darbus, jei paprašo. Na tu būsi lyg padėjėja.

Vis linksėjau galva, bandydama viską suvirškinti.

-Turbūt girdėjei ir apie ateinančias keliones.

-Na taip. Truputį.

-Mhm. Pirmoji darbo kelionė bus po poros dienų.

-Ką? Taip greitai?

-Taip, todėl ir susisiekiau su tavimi kuo greičiau.

-Kas per kelionė?

-Į Pekiną. Tikiuosi nebijai skrydžių?

-Tiesą sakant.. Nesu buvusi užsienyje. Iš Pietų Korėjos - niekur.

-Na, tai puiki galimybė šiek tiek pakeliauti. Žinoma turėsi ir darbo, bet kaip ir sakiau, tai nebus labai sunku.

*knock knock*

-Užeikite,-pasakė vyriškis.

Aš nuleidau galvą.

-Tėti, čia turbūt yra klaidinga infor..Ups, nežinojau, kad turi klientę. Laba diena.

Aš atsisukau, nes balsas buvo labai girdėtas.

-Jungkook?

-Mali?

Žiūrėjome vienas į kitą.

-Jūs pažįstami?-paklausė kaip supratau jo tėvas.

Aš tylėjau. Nesitikėjau jo susitikti čia.

-Ah... Taip?-Jungkook nedrąsiai sukikeno.

-Hm. Įdomu. Kaip jūs susipažinote?-vyras susidėjo rankas ant stalo.

-Tėti.. Juk pažįsti Jackson?

Jo tėvas linktelėjo.

-Čia jo sesuo.

-Ah! Vis dėlto nesi jau tokia svetima,-jis nusišypsojo.

Aš nejaukiai šyptelėjau.

-Gerai negaiškim. Jungkook, aprodyk jai biurą, vėliau nuvesk pas Suzy pasirašyti dokumentų ir ji daugiau viską paaiškins ką reikia. Taip pat.. ji nebus šiame biure dažnai, bet.. tikiuosi nepyksi jei teks porą dienų per savaitę dalintis savo kabinetu. Dabar neturime laisvų patalpų. Vėliau aprūpinsiu papildomais baldais. Galite eiti.

Abu atsistojome ir išėjome.

Vos atsidūrėme už durų, Jungkook mane nusitempė į kažkokią patalpą.

-Tu. Jau čia. Nemaniau, kad šiandien tave čia sutiksiu.

-Aš taip pat nesitikėjau,-pasakiau ir šiek tiek atsirėmiau į stalą.

-Ah, taip. Tai štai kur aš dirbu. Tai mano kabinetas,-jis rankomis parodė į šonus.

Apsižvalgiau. Kabinete yra sofa, tv, stalas. Apsisukau ir prieš akis mačiau miesto vaizdą.

Apėjau aplink ir atsisėdusi ant jo kėdės, apsisukau ir toliau stebėjau miestą.

-Ar ne per geras tau šis kabinetas?-nusijuokiau.

-Man jis kaip tik.

Staiga pajutau pakštelėjimą į kairįjį žandą. Aš greitai atsisukau ir jis sėdėjo ant stalo kampo išsišiepęs.

Papurčiau galvą ir norėjau vėl nusisukti į langą, bet Jungkook mane atsuko ir prisitraukė su visa kėde arčiau. Jis pasilenkė arčiau manęs.

-Su tuo sijonu... Atrodai kaip rimta moteris.

-Ar.. tai blogai? Mama liepė apsirengti formaliai, ji norėjo, kad atrodyčiau.. tinkama darbui.

-Atrodai gražiai. Iš tiesų.. labai karštai.

Susigėdusi nusukau žvilgsnį į šoną ir truputį sukandau lūpą.

Jis dar kartą pabučiavo į skruostą, tik dabar daug lėčiau.

-Ar tu rausti?-jis sukikeno arti mano veido.

Giliai įkvėpiau oro ir nieko neatsakiau.

-Mali...