To nežino niekas. /boyxboy/bts/taekook/jikook/kpop/

20°

Staigiai atsitraukiau nuo vaikino ir atsisėdau ant lovos krašto.

-Heyyy,-pro durų kraštą išlindo Junghyun galva. Jo akys nukrypo į Jimin ir pats į jį atsisukau. Jis guli su telefonu. Gerai. Normalu.

-Mama klausė ar dar norėsit tų sausainių.

Atsisukau į Jimin, jis pakėlė akis nuo telefono.

-Ai, aš ne ne. Nenoriu. Ačiū.

-Ne, nenorim,-pasakiau broliui ir jis išėjo.

-Eina...,-kaip sėdėjau, taip ir kritau ant lovos nugara,-vos vos.

-Hah,-sukikeno Jimin,-atšokai taip staigiai.

-O ką man reikėjo daryti?

-Pasikviesti jį čia, kartu,-Jimin nusijuokė.

-Kvailys,-taip pat juokiausi.

-Ačiū už dovaną,-pakštelėjo į lūpas.

-Ta dovana turėjo būti tik bučinys, bet išėjo daugiau..

-O aš visai nieko prieš,-šyptelėjo jis,-uj atsiprašau..

-Už ką?-pasikėliau alkūnėmis ir pažiūrėjau į jį.

-Šitą,-jis pirštu parodė į mano kaklą.

Išpūčiau akis ir nubėgau prie veidrodžio. Ant mano kaklo buvo ryškus nasosas.

-Jimin,-atsisukau į jį.

-Netyčia,-prisidengė burną.

-Tikiuosi niekas nieko neklausinės..,-atsiguliau šalia.
Ilgą laiką kalbėjomės ir klausėmės muzikos. Netikėtai prasivėrė durys ir šoktelėjau išsigandęs. Nors dabar nieko nedarėm..

-Jen?-pašokau nuo lovos.

-Aaaa,-ji pribėgusi stipriai apkabino ir šiek tiek ją pakėlęs, apsukau ratu.

-Kada grįžai?-paklausiau jos.

-Prieš kokią valandą, labai norėjau tave pamatyti,-nusijuokė.

-Kur buvai?-įsiterpė Jimin.

-O, labas,-ji linktelėjo,-Ho... Jam..?

-Jimin,-pradėjo juoktis.

-Ah! Sorry, užmarši aš. Buvau išvažiavusi pas gimines.

-Oh..,-Jimin linktelėjo.

Visi atsisėdome ant lovos ir toliau kalbėjomės.

-Kas....,-Jen susiraukė ir ištiesusi ranką, pasuko mano kaklą. Velnias.
Patrynė pirštais, lyg tikėdamasi, kad tai nusivalys. Uh.. truputį skauda.

-Jungkook.

-Čia...,-galvojau ką pasakyti.

-Tai padariau aš,-Jimin apkabino mane per pečius. Ką???

-Hahah. Taip,-ji pavartė akis ir sukikeno. Jen priėmė tai kaip pokštą. Gerai..?
Ji tikrai nieko nežino.

-Na tu ir spėji,-ji dar kartą žvilgtelėjo į mano dėmėtą kaklą.

Greitai bandžiau nukreipti temą.

-O kada žadi važiuoti atgal?-paklausiau jos. Ji nebegyvena Busane. Dabar arčiau Seoulo.

-Hm. Nežinau. Man davė atostogas iki sausio 4 dienos. O kas? Jau nori mane išvyti?-juokėsi.

-Ne, ne.. Hoseok, jei dar pameni tokį, kvietė mus naujiems metams pas kažkokį savo draugą Seoule. Jei neturi kur švęsti, gal prisijungsi kartu?-žvilgtelėjau į Jimin, kuris vėl braukė savo plaukus nuo veido.

-Ah, tikrai, Jen!

-M.. nežinau. Juk nieko ten nežinau. Vien nepažįstami.

-Aš tau nepažįstamas?-įsižeidusiai paklausė Jimin.

-Na, ne tu,-ji juokėsi.

-Būsiu aš, Jimin, Hoseok, Taehyung. Juk nebūsi viena,-bandžiau ją prikviesti. Žinau, kad ji nė negalvoja apie Naujų šventimą.

Ji sukando lūpą begalvodama.

-Na gerai.

-Puiku,-išsišiepiau,-pasakysiu Hoseok.

-Bet tu tik ten mane saugok ir neleisk per daug prisigerti,-ji pažiūrėjo į mane rimtai,-nes aš gersiu.

-O Dieve.. Gerai, dirbsiu aukle,-nusijuokiau.

__________________________
V&C 😋