To nežino niekas. /boyxboy/bts/taekook/jikook/kpop/

7°

Prabudau nuo šurmulio. Pramerkiau akis ir virtuvėje mačiau Jimin su Hoseok besigaminant pusryčius.

-Labas rytas,-pasakė Jimin.

-Mhm,-sumurmėjau. Ryte sunku kalbėti. Pažiūrėjau į Jen. Ji buvo apsikabinusi mano nuogą kūną ir galvą pusiau pasidėjusi ant mano peties. Bandžiau švelniai patraukti jos ranką, bet ji pabudo.

-Hey,-pasitrynė akis.

-Labas,-nusišypsojau. Ji atsisėdo.

-Labas rytas,-pasakė vaikinams.

-O, kas pabudo,-linksmai pasakė Hobi. Jis linksmas beveik visą laiką arba bent bando toks atrodyti.
Rankomis pasikėliau nuo sofos ir atsisėdęs pasitryniau veidą.

-Uhh, jaučiuosi ištinęs.

-Atrodai mielai,-sumurmėjo Jimin, bet tai išgirdau. Nusukau žvilgsnį.

-Reikia keltis..,-Jen atsisėdo šalia.

-Mhm,-sumurmėjau.

Dar visai norėčiau pamiegoti..
Jen atsistojo ir miegas išsilakstė, nes ji buvo tik su mano marškinėliais ir manęs neramino tai, kad čia yra ir mano kambariokai. Greitai atsikėliau nuo sofos ir atsistojau labai arti jos.

-Kas?-ji pažiūrėjo keistai ir nuleido akis į mano pilvą. Miegojau be marškinėlių..

-Tu. Beveik be drabužių ir čia yra tau nepažįstamų vaikinų. Palydėsiu tave iki wc,-paėmiau ją už rankos ir greitai pravedžiau pro vaikinus.
Grįžau į virtuvę. Uh.. nemoku gaminti, bet reikia kažką padaryti Jen.
Ilgokai vaikščiojau nuo vienos spintelės iki kitos ir bandžiau netrukdyti Jimin su Hoseok.

-Ką darai?-paklausė Jen.

-Juk žinai, kad nemoku gaminti,-nusijuokiau.

-Žinau. Keista, kad po mėnesio ši virtuvė dar nedegė,-nusijuokė Jen.

-Beveik degė,-įsiterpė Hoseok ir aš išsišiepęs pasikasiau galvą. Woops.

-Tada gal tiks sausi pusryčiai?

-Tiks,-Jen atsisėdo prie stalo šalia Jimin.

Vėliau su Jen buvome vieni mano kambaryje. Ji sėdėjo, o aš buvau pasidėjęs galvą jai ant kelių.

-Kaip sekasi darbe?-paklausiau.

-Gerai, bet norėčiau susirasti kitą. Man nepatinka vienas darbuotojas.

-Vien dėl to nori kito darbo?-nusijuokiau.

-Nežinau. Atsibodo.. Noriu kažko kito.

-O kas tau patiktų? Gal jau turi variantų?

-Šiaip žiūrėjau skelbimus internete, bet.. nelabai yra ko.

-O kodėl nėjei mokytis?

-Nenoriu. Žinau, kad mama ant manęs dėl to pyksta, bet. Mano pasirinkimas toks. O tu, kodėl mokais?

-Šiaip net nenoriu mokytis,-nusijuokiau,-bet ir noriu.. noriu pasiekti savo tikslų.

-Hm,-ji šyptelėjo ir sukando apatinę lūpą lyg kažką labai mąstytų.

-Kas yra?-atsisėdau,-atrodai susimąsčiusi. Gal kas atsitiko?

-Ne. Nieko,-šyptelėjo.

-Aš matau, kad kažkas ne taip. Tu man kažko nesakai..

Ji nuleido galvą ir pradėjo žaisti su savo pirštais.

-Pasakyyk.

-Tai nesvarbu.

-Nagi. Juk aš tavo draugas. Geriausias! Ar jau nebe?-patempiau lūpą ir mačiau kaip ji nusišypsojo.

-Geriausias,-sužnabždėjo,-bet bijau, kad mūsų draugystę sugadinsiu..

-Hm? Kaip? Ar susiradai naują draugą?

-Nne..

-Jen.. Ką slepi?

Ji pagaliau pažvelgė į mane.

-Jungkook. Nenoriu visko sugadinti.

-Tu nieko nesugadinsi. Išvis, kaip?

-Tu to nenori išgirsti.

-Sakyyykk. Arba iškutensiu,-pradėjau liesti jos liemenį ir ji sukikenusi suėmė mano rankas.

-Baik.

Mergina laikė mano rankas ir žaidė su jomis.

-Jungkook. Tu man patinki.

Sustingau.

-Hm?

-Pasakiau. Dabar viskas bus labai keista.. Kam tai pasakiau.

-Jen,-pakėliau jos smakrą,-ką tu turi omeny, kad tau patinku?

Ji nusuko akis.

-Mes esam geriausi draugai, bet.. aš pradėjau tau jausti kažką kito.

-Ta prasme.. tau patinku kaip vaikinas?-susiraukiau. Ji palinksėjo. Šyptelėjau puse lūpų. Na ir žinia.

-Aš žinau, kad tu manęs nematai nieko daugiau kaip sesers ar šiaip draugės.. Tiesiog ignoruok tai.

-Kada tu tai pajutai?

-Nežinau. Jau senai.. gal pusmetis..

-Rimtai?! Kodėl tu man nieko nesakei?

-Nenorėjau visko paversti.. taip kaip dabar. Dabar viskas keista ir man nejauku.

-Hey,-paėmiau jos ranką,-viskas gerai. Nesijausk keistai. Juk dažnai būna, kad kažkuriam iš draugų, pradeda patikti kitas.

-Ir tas draugas atstumia..

-Jen. Atsiprašau. Atsiprašau, kad tu tokioje situacijoje. Aš nenorėjau, kad tau patikčiau. O kuom aš tau patinku?

-Tu.. kvailas, bet mielas. Esi protingas..

-Wow, ačiū už kvailą.

Jen nusijuokė, pagaliau.

-Ir visą tą laiką kai flirtuodavai su kokia mergina.. vis galvodavau, o jei tu taip su manim.

-Aš visada su tavim flirtuoju!-nusijuokiau.

-Taip! Bet tu tai darai iš draugo pusės. Galim tai tiesiog pamiršti?

-Bus sunku..

-Galėjau to nesakyti..

-Viskas gerai. Pasakei, bus lengviau. Dar kartą atsiprašau, kad negaliu atsakyti teigiamai į tavo jausmus. Aš su tavimi praleidau tiek daug laiko, kad manyti kaip apie merginą.. tokių minčių net neturėjau.

Dar ilgokai kalbėjomės apie tai ir nusprendėme, kad tai pamiršime. Kažkaip.

-Man reikia važiuoti..,-Jen pasiėmė daiktus ir palydėjau ją prie automobilio.

________________________

V&C