I

4.7K 162 20
                                    

Klausiausi sklindančių klyksmų iš tėvo kabineto. Motina rėkė ant tėvo, tėvas rėkė ant motinos. Nepaliaujami šauksmai aidėjo per visą namą. Juos girdėjo visi. Ir viskas dėl to, jog Sesilija pabėgo. „Kvailė, dar labiau viską sujaukė", pagalvojau atsisukdama į ją. Sesilija sėdėjo susigūžusi ant kėdės, kelius pritraukusi prie krūtinės, nunarinusi galvą. Vis dar kūkčiojo. „Idiotė", pasakė Ramisa. Pritariau savo vilkei. Rankomis perbraukiau sau per pavargusias akis. Jau trys dienos, kaip buvau be miego. Ir viskas per Sesiliją. Alfa, mano tėvas, išsiuntė mane ir dar keletą mūsiškių jos ieškoti. Sumautas tris dienas jos ieškojau, kol pagaliau aptikau ją. Sesiliją priglaudė alfa Gideonas Grėjus. „Nenuostabu", pasakė Ramisa. „Sesilija moka puikiai įtikinėti", paantrino ji. Ir ji buvo teisi.

Užtektų Sesilijai tik panorėti ir po jos kojomis kristų visi vyrai. Aš ir Sesilija skyrėmės, kaip diena ir naktis. Sesilija buvo švelni, aš grubi. Sesilija niekad neprieštaraudavo, aš atvirkščiai. Rėžiau garsiai ir be užuolankų. „Štai kodėl tu niekam ir nepatinki", pasakė Ramisa. Pavarčiau akis. Sesilija buvo tikras švelnumo ir gėrio įsikūnijimas. Šviesūs, ilgi plaukai, žydros visuomet žibančios akys ir visuomet besišypsanti, tarytum saulė. Ji buvo tikra motinos kopija. Aš. Aš buvau visai kitokia. Nemaliau šūdo ir jei kas nors nepatiko ar labai užknisdavo, tiesiog iškaršdavau kam nors kailį. „Nenuostabu, jog pusė klano tavęs nemėgsta, Harieta", pasakė Ramisa. „Tu tikra rakštis subinėj". Kreivai šyptelėjau. „Tikrai tokia esu", pasakiau Ramisai. Ji nusijuokė.

Sesilija vis dar nesiliovė verkusi. Mano kantrybė po truputį seko. „Ir viskas dėl to jog ji išsigando. Pfff...". Tėvas pasirašė taikos sutartį su Raudonojo klano alfa, Hanibalu Ronanu, pagal kurią vyriausia alfos dukra, šiuo atveju Sesilija, privalės palikti mūsų klaną ir gyventi pas naująjį alfą, kaip luna. Tai reiškia, kad Sesilija priklausys Ronanui visais įmanomais būdais. Kreivai šyptelėjau. „Mums pasisekė, kad vyriausia yra Sesilija", pasakė Ramisa. Pritariau.

Iš aplinkinių teko girdėti, jog alfa Hanibalas buvo žiaurus, negailestingas šunsnukis, kuris savo klaną valdė geležiniu kumščiu. Sulaukęs 27 metų alfa jau spėjo pasižymėti, kaip žiaurus sadistas, kuriam patiko kraujas. Jis valdė pusę Šiaurės. Neaprėpiamos teritorijos ir jam vis dar buvo negana. Kol galiausiai bandė pasiglemžti ir mūsų teritoriją, bet tėvo dėka, pasirašėme taikos sutartį. Deja sutarties punktas netenkino Sesilijos ir motinos.

Būdama pirmagimė Sesilija privalėjo paklusti. Kreivai šyptelėjau. Man tokios griežtos taisyklės negaliojo. Aš priklausiau kovotojams. Ir man puikiai sekėsi. Visgi turėjau alfos kraujo.

Šauksmai nutilo. „Pagaliau", pasakiau. Pirma išėjo motina, po jos tėvas. Abiejų veidai nieko gero nežadėjo.

- Eime, Sesilija, - kreipėsi motina į Sesiliją paimdama ją už rankos.

Tikra dramos karalienė", pasakė Ramisa. Pritariau.

Sesilija verkšlendama įsikabino motinai į parankę ir išėjo. Atsisukau į tėvą.

- Tai ką nusprendei? - paklausiau jo.

Tėvas nieko neatsakė. Jo žvilgsnis buvo prikaustytas į nueinančias motiną ir Sesiliją. Tvirtai sukąstas žandikaulis, suspausti kumščiai bylojo jog geriau jam dabar nesimaišyti akiratyje. Gūžtelėjau pečiais ir patraukiau namo. Kritau į lovą. Palaimingai užmerkiau akis. Nugrimzdau į miegą.
:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::
- Harieta, kelkis. Jau vakarienė, - pasakė kažkieno balsas šalia ausies.

Apsiverčiau ant kito šono.

- Nagi, Harieta, - pasakė jau garsiau balsas purtydamas mane už rankos. - Mama padarė vakarienę.

Alpha Hannibal ✔Where stories live. Discover now