To nežino niekas. /boyxboy/bts/taekook/jikook/kpop/

1°

*Jungkook pov*

Šiandien išvažiuoju į koledžą. Palieku savo namus, savo kambarį.. Nežinau ar liūdžiu, ar džiaugiuosi. Susikroviau savo daiktus ir išgirdau kaip ant kelio supypsi automobilio signalas. Pasiėmęs lagaminus išėjau laukan.

-Pasiruošęs palikti namus?!-iš toli sušuko Jen. Nusijuokiau ir artėjau link automobilio. Susidėjau lagaminus ir įsėdau į keleivio vietą.

-Labas,-nusišypsojo mergina.

-Sveika,-šyptelėjau atgal.

-Viską pasiėmei?

-Turbūt. Svarbiausia pasiimti protą.

-Lyg jo turėtum,-sumurmėjo ir užvedė variklį.

-Hey! Girdėjau.

-Puiku,-nusišypsojo.

Jen mano geriausia draugė. Bendraujame gal jau beveik 10 metų.
Kad ir kokia gera draugė ji bebūtų, turiu nedidelę paslaptį, kurią slepiu ne vien nuo jo, bet ir nuo visų kitų.
Aš esu kitoks. Man patinka ir vaikinai ir merginos. Esu biseksualas. Korėjoje žmonės į tai žvelgia kaip į kokią ligą. Būti kitokiu sunku.. Bijau kažkam tai pasakyti, nes iškart visi mane matys kaip kokį keistuolį ar ligonį. Kiekviena diena man yra didžiulė kančia, kad neišsiduočiau. Su merginomis viskas gerai, niekas nežiūrės keistai jei su jomis flirtuosiu, nebent atrodyčiau kaip koks iškrypėlis, tada jau kita kalba. O dėl vaikinų.. Sunku neišsiskirti iš kitų. Sunku nežiūrėti į vaikiną, kuris nusivelka marškinėlius. Niekada neturėjau vaikino, bet jaučiu potraukį jiems. Galbūt stipresnį nei merginoms. Aš keistuolis, dėl to savęs ir nekenčiu.

Po ilgoko važiavimo, pasiekėme savo kelionės tikslą. Išsiėmiau lagaminus ir stovėjau lauke su Jen.

-Labai ačiū, kad radai laiko mane čia atvežti.

-Juk žinai, kad man malonu visada tau padėti.

-Žinau, kad manęs nekenti ir aš tave erzinu,-nusijuokiau.

-Kad erzini tai tas tiesa, bet nekęsti tavęs neįmanoma.

-Tikrai?

-Taippp,-išsišiepė.

-Ah.. laikas eiti,-pažiūrėjau į šalia esantį pastatą.

-Hmmmm,-Jen ištiesė rankas,-apkabinsi?

-Aišku,-labai stipriai apkabinau,-pasiilgsiu tavęs. Labai.

-Aš irgi tavęs. Man bus liūdna.

-Tuoj susirasi vaikiną ir išvis mane pamirši,-sukikenau ir paleidau ją.

-Ne.. Taip nebus.

-Kodėl?

-M.. Todėl. Kada dabar susitiksime?

-Turbūt po dviejų mėnesių. Kai bus trumpos atostogos.

-Tiek ilgai??

-Jei norėsi, galėsi atvažiuoti manęs aplankyti jei nebus paskaitų.

-Geraiii.

-Iki,-dar kartą apkabinau ją ir pabučiavau į plaukus.

-Gal važiuojam namo?-paklausė.

-Negaliu. Turėsi važiuoti viena,-suėmiau ją už skruostų.

Kažkodėl ji išraudo.

Pagaliau atsisveikinome ir ji išvažiavo. Likau vienas tarp visiškai nepažįstamų žmonių. Nuėjau pas bendrabučio budėtoją.

-Laba diena, aš Jeon Jungkook,-padaviau savo dokumentus.

-Sveikas.

Viską susitvarkius, gavau raktą. Tikiuosi kambariokai bus normalūs. Su liftu pakilau į 7 aukštą.

419.. 419.. o štai. Mano kambarys.
Pajudinau rankeną, durys atrakintos. Palengva jas pravėriau ir iškart pastebėjau du vaikinus sėdinčius ant nedidelės sofos.

-Sveiki,-pasakiau įėjęs vidun.

-Labas,-atsistojo abu,-Aš Hoseok,-paspaudė ranką.

-Jungkook.

-Aš Taehyung. Arba V,-paspaudė ranką ir atsisėdo atgal.

-Tai.. kur man čia eiti?-apsidairiau.

-Šitoje pusėje mūsų su Hobi kambarys, o tavo ir dar kažkieno bus ten,-parodė į kitoje pusėje esančias duris.

Turėsiu galimybę išsirinkti lovą. Pasiemiau lagaminus ir nuėjau į savo kambarį. Kambarys nedidelis, iš šonų yra 2 lovos, 2 spintelės šalia ir 1 spinta kambario gale. Nieko ypatingo. Nusprendžiau išsikrauti daiktus.

-Vonios kambarys yra įėjus vidun kairėje pusėje,-kažkas pasakė ir aš krūptelėjau.

-A. Ggerai,-atsisukau į vaikiną. Taehyung.

-Matau kambarioko dar neturi,-pasakė ir atsisėdo ant kitos lovos.

-Aha.. Bet greitai turbūt pasirodys,-toliau knisausi po savo lagaminą.

-Mhmm,-tyliai pasakė ir jaučiau jo žvilgsnį. Tu tik įsivaizduoji tai. Jis normalus vaikinas, ne toks kaip tu.

Po kelių sekundžių kažkas dar pasirodė kambaryje.

-Sveiki, aš Jimin,-atsisukome į vaikiną, kuris buvo gan žemas.

-Aš Taehyung.

-Aš Jungkook.

-Na.. tai leisiu tau įsikurti,-pasakė Tae ir išėjo.

-Seniai čia atvažiavai?-paklausė vaikinas.

-Uh. Ne. Gal.. mažiau nei prieš 10 minučių..

-M. Gerai.

Toliau abu tyloje kraustėmės lagaminus ir fone girdėjosi tik kitų vaikinų balsai ir tv.

______________________________
Sveiki! Labai malonu, kad užsukote paskaityti. Jei dar nesupratote, istorija yra boyxboy, tai jei turite kažką prieš, tiesiog neskaitykite :)
Be to, turiu klausimą.
Norite, kad istorija būtų labiau apie Jikook ar Taekook? ;)