Penkiolikta dalis

1.9K 161 11
                                    

Kažkas ko nesu dar jautusi. Spaudžiausi prie jo , norėjau jo , negalėjau be jo. To negali būti. Lėlės negali jausti malonumo. Po velnių , bet su juo taip malonu. Malik švelniai atsitraukė nuo manęs. Priglaudžiau kaktą prie jo krūtinės.

-Po velnių kodėl tai buvo malonu?,-sumurmėjau.

-Geras klausimas,-suburbėjo Zayn bandydamas atgauti kvapą.

-Mums nereiktu to kartoti , bet...

Malik užtildė mane nauju bučiniu. Apsikabinau jo kaklą. Jis suėmė mane už šlaunų. Apsiviniojusi jo liemenį kojomis prisiglaudžiau kiek galėdama arčiau jo. Vaikinas nugabeno mus į lovą. Pritraukusi jį prie savęs pašalinau jo marškinėlius. Kai Zayn jau ketino atsekti mano liemenėlę durys atsidarė.

-Kla...

Letty nutilo vidury žodžio. Žvelgė , tai į mane , tai į Zayn. Abu buvome pusiau nuogi ir susitarše. Jos kairysis antakis šoktelėjo viršun pamačius jog aš glaudžiau prie savęs Malik. Ji bandė kažką sakyti , bet joks garsas nepaliko pražiotų lūpų. Ji sutrikusi kažką suvebleno ir apsisukusi pasišalino į pačią.

Pažvelgiau į Malik. Jis nusijuokė. Žiūrėjau į jį spindinčiomis akimis. Jaučiausi keistai. Aš negaliu taip jaustis taip neteisinga. Man šitie jausmai uždrausti. Taip negalima. Paslėpiau gėdos išmargintą veidą jo kaklo linkyje. Zayn nusirito nuo manęs ir prisitraukė mane arčiau savęs. Jo ranka švelniai glostė mano plaukus. Viena ašarėlė nuriedėjo jo nuoga krūtine. Aš negaliu leisti jausmams išslysti iš po kiauto kuri tiek ilgai puoselėjau , aš negaliu leisti , kad mano jausmai atimtu norą viska baigti kuo greičiau. To negali būti , man negali patikti Malik prisilietimai. Niekas negali manimi rūpintis , aš turiu būti lėlė.

-Zayn tu negali būti su manimi malonus,-suveblenau.

-Kodėl?,-ramiai paklausė.

-Nes aš negaliu prarasti noro viską baigti kuo greičiau. Aš noriu mirti ir tu negali to iš manęs atimti... Prašau išeik... Aš lėlė neleisk man pasijusti normalia... Aš nenoriu būti normali...

-A...

-IŠEIK!!!!

Jis pakluso , nors neturėjo to daryti. Aš turiu jam paklusti , o ne jis man. Malik uždarė duris tyliai kaip tik jis mokėjo. Susisupau į kamuoliuką ir verkiau. Aš negaliu būti normali aš turiu mirti aš turiu išeiti iš šito pasaulio. Kas per jausmai drąsko krūtinę? Kodėl aš jaučiuosi tokia tuščia , kai jis išėjo?Kodėl aš noriu , kad jis grįžtu? Aš negaliu to jausti , mums lėlėms tai draudžiama aš tik žaislas. Tik aksesuaras.

Striktelėjusi iš lovos nubėgau į vonią esančia savo kambaryje. Užrakinau duris. Išnaršiusi visas spinteles radau vaistinėlę. Išlukštenau visus vaistus kuriuos radau. Sudėjau juos prieš save. Prisipylusi vandens stiklinę žvelgiau į krūvelę. Prie vonios dūrų pasigirdo žingsniai beldimas ir balsai. Nieko nesakiau tiesiog žiūrėjau į vaistus. Jie laužė duris. Turiu apsispręsti ar palikti šį pasauli ar likti jame ir laukti kol jausmai pasiims mane. Aš negaliu mylėti. Zayn niekad manęs nemylėtu. Aš jam tik žaislas... Tik žaislas.

Stvėriau iš krūvelės penkiatą tablečių , po to dar keletą ir dar... Durys lūžo kaip tik tuo metu kai išgėriau paskutinis tabletes. Akys apsiblausė nuo ašarų ir keistų jausmų kuriuos kėlė praryti vaistai. Pakėliau sunkią galvą į žmones kurie stovėjo prie durų. Tarp jų buvo ir Malik. Jis su siaubu žvelgė į mane. Šyptelėjusi parkritau ant grindų. Iš burnos pradėjo bėgti putos. Nieko nebegirdėjau tik triukšmą , šūksnius. Ir kaip kažkas kiša man į burną kažką... Vėmiau. Vos laikiausi neprarasdama sąmonės. Jie kalbino mane. Prieš akis šmėžavo praeities šmėklos. Pradėjau purtytis rankos kuri laikė mane suėmusi už liemens ir prilaikė galvą virš klozeto. Atsisukau į rankų savininkę. Tai buvo iškreiptas veidas.Baugus veidas. Kažkur pasąmonėje žinojau , kad tai haliucinacija , bet protas to nepriėmė. Trenkiau tai merginai , bet ji manęs nepaleido. Prieš mane atsirado George. Tai šeštasis. Ką jis čia veikia???

-Neliesk manęs!!!,-surikau,-George neliesk manęs!!! Tu negali būti čia!!! Aš nebeesu tavo!!!

Tvirtos rankos atsiduodančios mėtomis apkabino mane. Springdama per ašaras į smegenys prisikasė , kad šis kvapas pažįstamas. Prisiglaudžiau prie vaikino. Jutau kaip virpa kūnas. Vaizdas darėsi ryškesnis.

-Mes turime priversti ją išsivemt,-kažkur girdėjau Letty balsą.

Malik atitraukė mane nuo savęs. Paėmė mane ant rankų ir kartu su savimi įkėlė į vonią. Paleido vandenį. Tada atsuko mane į save. Kūnas virpėjo vaizdas buvo blausus. Jis įkišo savo pirštus man į burną ir jau po akimirkos vėl vėmiau. Jis vis tai kartojo ir kartojo. Galiausiai pasijutau išsękusi. Vaizdas buvo ryškesnis , bet ašaros ir vanduo neleido galutinai visko matyti. Vaikinas išlipo iš vonios. Iškėlė mane. Nuvilkęs kelnes įvyniojo į savo chalatą. Nusivilkęs šlapius marškinėlius paėmė mane ant rankų ir nugabeno į lovą. Ji jau buvo paruošta. Paguldęs mane apkamšė. Pats atsisėdo ant grindų su šlapiais rūbais. Vis dar verkiau. Zayn laikė mano ranką ir dainavo... Dainavo iki kol pavargę vokai nusileido ir panardino mane į nerimastingą miegą.

Pabudau pajutusi skausmą skrandyje. Pramerkiau akis. Buvau savo kambaryje. Ant kėdės šalia lovos miegojo susikūprinęs Zayn. Jis dėvėjo susiglamžiusius marškinėlius ir sportines pilkas kelnes. Plaukai buvo susivėlę , veidas surauktas. Jis kažką sapnavo. Nosį pasiekė maisto kvapas. Pasisukau į naktinį staliuką. Ant jo stovėjo padėtas padėklas. Ant jo buvo keli sumuštiniai ir sultys. Bei nugerta kava. Lėtai atsisėdau lovoje. Galva šiek tiek svaigo. Pažvelgiau į kambario duris. Jų nebuvo. Ten kur jos turėtu būti buvo uždėtas audeklas. Ahh... Drebančiais pirštais siekiau sumuštinio. Ranka virpėjo , bet pavyko jį paimti. Prarijusi vieną kąsnį atsidusau. Padėjau jį atgal ir vėl susiraičiau. Aš nenoriu keltis. Nenoriu nieko matyti. Kodėl jie leido man išgyventi. Aš nenoriu. Skruostais pradėjo tekėti ašaros. Nubraukiau jas. Teks susidurti su jais. Atsidusau.

-Neverk,-sušnabždėjo Zayn.

Tylėjau. Ką man jam pasakyti? Man taip gėda. Aš nenoriu , kad jis mane matyti. Jis mane išgelbėjo. Jis vaidino didvyri , nors sakiau to nedaryti. Kodėl jis taip padarė? Zayn atsistojo iš sovo vietos ir apėjęs lovą atsitūpė prieš mane. Paėmė mano ranką ir pabučiavo ją.

-Kaip jautiesi?,-kimiai paklausė.

-Skauda skrandi , gėda , nenoriu gyventi , nenoriu nieko matyti , aš nenoriu nieko jausti , nenoriu , kad jūs manimi rūpintumėtes , aš nenoriu , kad su manim elgtumėtes maloniai , nenoriu jausti tau kažką , aš...


Elitas (Gaila , bet nutraukta)Nơi câu chuyện tồn tại. Hãy khám phá bây giờ