Elitas (Gaila , bet nutraukta)

Septinta dalis

Septinta dalis

-Apie piktus dėdes kurie tave išveš jei būsi bloga,-tarė Zayn.

Mergaitė dar smarkiau mane apsikabino.

-Aš nenoliu važiuot. Važiuosi su manimi Ailina?

-Žinoma mažyle , Zayn tik gąsdina tave.

-Airina , o koks tavo atsakymas į mano klausimą?,-smalsavo Malik.

-Aš ir taip lėlė , tad nežadu būti priklausoma dar ir nuo tavęs Malik.

-Šito ir tikėjausi. Kai ateis diena tave atiduoti , tada man atsakysi dar kart.

-Nebusiu priklausoma nuo tavęs.

-Ailina noliu valgyti,-suzyzė mergaitė.

Pažvelgiau į ją ir švelniai nusišypsojau. Mergaitės veidą puošė tokia nuostabi šypsena , jog negalėjau jei nenusišypsoti.

-Kur tavo tėveliai mažyle?

-Jie išvažiavo grįš ryte , mes esame už sumautas aukles,-piktai tarė Malik.

-Nesikeik čia yra vaikų,-šaltai tariau.

Su mergaite ant rankų nuėjau į virtuvę. Pasodinusi ją ant aukštos baro kėdės , pradėjau ieškoti lėkštės , tada šakutės. Įdėjau jei Letty pagaminto maisto. Su šypsena atsisukau į ją. Prisėdusi šalia pradėjau maitinti. Ji vis juokėsi ir šypsojosi. Ši mergaitė tokia laiminga. Nepastebėjau kaip ji viską suvalgė žvelgiau į ją ir bandžiau prisiminti save laimingą , tai atrodė neįmanoma. Kiek nuliūdau.

-Flozen,-tarė ji.

-Ką?,-sutrikau.

-Noliu filmuko Flozen.

Linktelėjau ir paėmusi jos ją nuėjau į svetainę kur ant sofos išsidriebes sėdėjo Malik. Lėtai paėmiau pultą nuo stalo. Išjungiau jo žiūrima kanalą ir suradusi kur yra filmukai pajungiau „Frozen". Darcy džiaugsmingai suplojo savo rankutėm. Atsisėdau ant sofos toliau nuo juodaplaukio. Mergaitė sėdėjo šalia padėjusi galvą ant mano krūtinės. Pasirėmiau į sofos atlošą. Jutau kaip mano kūną apima nuovargis ir kaip mano akys užsimerkia. Akys užsimerkė.

Tvirtos rankos suėmė mano kūną. Jutau kaip esu nešama ir paguldoma. Šalia manęs paguldomas kitas kūnas ir dar vienas kūnas ir dar... Neatmerkusi akių apčiupinėju kūnus. Jie šalti ir sustingę , kažkoks skystis sutepa mano pirštus. Kraujas. Staigiai pramerkiu akis. Prieš mane stovi besišypsantis Liam ir Zayn jie laiko ginklus nutaikytus į mane. Zayn pasiunčia man oro bučkį ir šūvis.

Išpilta šalto prakaito atsisėdu sofoje. Prie manęs nebėra mergaitės. Televizorius nebeveikia. Esu apklota kažkokiu pledu. Giliai kvėpavau , jog stringantis kvėpavimas susitvarkytų. Atsidususi nuleidau kojas ant grindų. Pasirėmusi į sofą atsistojau. Kiek apsisuko galva. Pastovėjusi ramiai žengiau virtuvės link. Išgėrusi stiklinę vandens grįžau į svetainę. Atsisėdau ant sofos. Stebėjau duris vedančias į galinį kiemą. Jos viliojo , bet aš lėlė , be leidimo išeiti negaliu. Lėlės turi paklusti taisyklėms ,o aš jau kelias sulaužiau , mane seniausiai galėjo nubausti arba gražinti. Yra trys pagrindinės taisyklės ir daug kitų.

Lėlė negali atsikalbinėti.

Lėlė yra niekas tik žaislas.

Lėlė paklūsta visoms komandoms , net jei ir lieptu kažką nužudyti , lėlė turi paklusti.

Trys pagrindinės taisyklės aš nepaklusau. Mane turėjo nubausti... Arba aš turiu save nusibausti. Turiu , tai padaryti , nes jei mane tikrins turiu turėti naujų žaizdų kitaip bus dar blogiau. Atsistojau iš savo vietos ir nedvejodama patraukiau į virtuvę. Iš stalčiaus pasiėmiau peilį. Pridėjau jį prie riešo... Užmerkusi akis giliai įkvėpiau ir... Peilis dingo iš mano rankų. Pramerkiau akis. Prieš mane stovėjo rūstus Zayn. Jis atrodė susinervinęs ir taip lyg dabar norėtu suvaryti tą peilį man į pilvą. Kodėl jis to nepadaro? Nes jis bailys.

-Ką tu čia išdarinėji?,-šaltai tarstelėjo.

-Aš nepaklusau kelioms taisyklėms , tu manęs nenubaudei , turiu tai padaryti pati.

-Kokios dar bausmės? Tu , juk žmogus,-dar pikčiau tarė.

-Ne , aš žaislas , aš lėlė.

-Ne tu Airina , Arina Payne , Liam Payne sesuo ir tu ne lėlė.

-Lėlė negali atsikalbinėti,-informavau jį , jog neprieštarausiu jam.

-Tu ne Lėlė!!!,-suriko jis.

-Kaip pasakysi.

-Po velnių tu ne sumauta lėlė , tu žmogus!!!

Jis smarkiai suėmė mano riešą. Žvelgiau į jo akis. Jis atrodė be galo piktas , tad nieko jam nesakiau , aš negaliu prieštarauti aš tik lėlė.

-Tu nesi lėlė Airina ir tu jiems dabar nepriklausai tu priklausai man , supratai?!

-Supratau. Kuo tu mane laikysi? Žaislu , daiktu? Kaip man save vadinti?

-Žmogumi!

-Žmogus ,turi laisvę ir jis niekam nepriklauso , jis turi savo nuomonę ir gali spresti viska pats , aš nesu žmogus aš lė...

Antausis pasiekė mano skruostą. Kaip tik tuo metu pasigirdo mažos mergaitės klyksmas ir vos aš susidūriau su grindimis prie manęs prigludo šiltas kūnelis.