RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch42. What is the main course?

Gigi POV

- Ačiū visiems, šiandien tiek. Tikiuosi nebuvo nuobodu. - nusijuokiau, bet visi pradėjo mygti ir prašyti dar vienos dainos. - Atleiskit, bet šiandien jau turiu lėkti. Susitiksime kitą kartą. - atidaviau mikrofoną Joe.
- Matai, užkandinė sausakimša ir tik tavo dėka šiandien uždirbome pakankamai kito mėnesio mokesčiams ir prekėms. Net liks remonto pradžiai! - jis atrodė labai laimingas, o jo akys pasidengė stiklo dangalu.
- Na jau, Joe. Nereikia ašaroti, smagu, kad galėjau padėti. - apkabinau jį sukikendama. Jis stipriai suspaudė mane savo glėbyje.
- Ką aš be tavęs daryčiau, brangioji. Ką aš daryčiau. - jis sušniurkštė nosimi. Paglosčiau jo nugarą ir atsitraukėme vienas nuo kito. - Eik, tavęs laukia draugai. Tas vaikis tau puikiai tinka. - jis mirktelėjo ir linktelėjo link vaikinų stalelio. Taip, jie visi atėjo. Kai kas pasakytų, kad turiu nuostabius draugus ir taip, jie nuostabūs, bet aš jaučiu tik gėdą, nes jie turėjo viso to klausytis. Patraukiau jų link.
- Netikiu savo ausimis. Aš nustebintas. Aš maloniai nustebęs. Kas tai buvo? Kada pradėjai dainuoti? Kodėl man nieko nesakei? - Han kalbėjo labai greitai. Pastebėjau, kad žmonės aplink šiek tiek apsižvalgė, kadangi Han kalbėjo korėjietiškai, ne angliškai.
- Nusiram.... - mane pertraukė.
- Manau mes nusipelnėme privataus koncerto. - Lee Know vos pastebimai linktelėjo į Han, kuriam atrodo šiek tiek trūksta oro. Čia per daug žmonių.
- Mes sukursime dainą kartu. Neigiamas atsakymas netinkamas. - pasakė Hyunjin ir jie tryse pripuolė mane apkabinti.
- Nesutraiškykite mano merginos. - priėjęs Chan patapšnojo Hyunjin per petį ir jie atsitraukė. Pasigirdo tik nepasitenkinimo murmesiai. Priėjęs prie manęs, Chan rankomis apsivijo mano liemenį, o maniškės pakilo iki jo pečių.
- Tikiuosi nebuvo per daug nemalonu. - nusišypsojau. Chan nusijuokė ir pakėlė galvą į viršų.
- Tu juokauji? Galėčiau to klausytis kiekvieną minutę. - jis pasilenkė ir davė man mielą bučinuką.
- Man reikia į tualetą ir galėsime važiuoti, taip? - jis linktelėjo, o aš pasileidau tualetų link. Atlikusi visus savo reikalus, ramiai sau ploviau rankas ir dainavau kvailas vaikiškas daineles, kai pro tualeto pagrindines duris kažkas įsiveržė su trenksmu. Krūptelėjau nuo garso ir atsigrežusi supratau, kad tai Jade.
- Juk sakiau, kad viskas tik per tave. Be jokios gėdos viešai vienas kitą laižot lyg galėtumėt vienas kitą suvalgyti. - ji kalbėjo cypenčiu balsu, tokiu, lyg bandytų dainuoti aukštu tonu.
- Šaunu. Smagu, kad užėjai. - netikrai jai šyptelėjau ir užsukau vandenį.
- Visada apsimetei gerute. Tik aš vienintelė supratau, kokia tu iš tiesų veidmainė kalė. - ji sušnypštė, o mane paėmė juokas.
- Gerai, tuomet esu veidmainė kalė. Ar tai privertė tave pasijausti geriau? - pavarčiau akis ir suglamžiusi popierinį rankšluostį, išmečiau jį į šiukšledėže.
- Nemanyk, kad viską taip paliksiu. Aš moku apsunkinti gyvenimą, patikėk. - čia tikriausiai turėjo būti grasinimas ar bent kažkas panašaus į tai.
- Man nereikia patikėti. Vien tai, kad Robert mane atleido, pasako daug apie tave. Tau leidus. - norėjau pro ją praeiti, bet ji man to neleido. Užknisa kai ji nuolatos cypauja ir į savo reikalus prišaukia nereikalingos publikos. Juk tai gėdinga.
- Tau niekas neleista. Nejau mamytė nemokė mandagumo etiketo? Oh taip, juk ji turėjo palysti po automobilio ratais, kad pabėgtų nuo tav..... - neleidau jai pabaigti, suduodama jai stiprų antausį. Jade veidas pasisuko į šoną. Kaip ji drysta.
- Niekada, kartoju, niekada nedrysk daugiau kalbėti apie mano šeima tu šlykšti pasileidėle. - sušnypščiau ir pastūsi ją iš kelio, išėjau iš tualeto. Paskubomis patraukiau link užkandinės durų. Jaučiausi pikta ir liūdna ir..... sumišusi.
- Gigi! Hey, palauk. Hey, Hey, Hey, Hey, Hey. - prie manęs pribėgo Felix ir paskui jį atėjo likę vaikinai. - Tau viskas gerai?
- Taip, tiesiog.... nesvarbu. Kur yra Chan? - vaikinai susižvalgė ir truktelėjo pečiais.
- Nežinau, jis buvo prie užkandinės pagrindinio stalo, kartu su mumis, tuomet, pasakęs, kad tuoj gryš, išėjo. Ar kažkas negerai? - Felix atrodė sutrikęs, o man reikėjo kiek įmanoma greičiau pasišalinti, nes atrodo, kad tuoj pravirksiu, bet pažadėjau Chan, kad gryšime kartu į mano namus, kad galėtume pasiruošti rytojaus vakarienei su jo tėvais. Pavarčiau akis ir gryžusi į užkandinę, apsižvalgiau. Susiraukiau pamačiusi, kad jis stovi netoli tualetų, kalbėjosi su Jade, kurios skruostais tekėjo ašaros. Na nuostabu. Priėjau prie jų ir iš kišenės ištraukiau jo automobilio raktelius.
- Štai, mane namo parveš Felix su Hyunjin. - jis žiūrėjo į mane sumišęs. Žinau, kad jis neturi nei menkiausio susidomėjimo Jade, todėl nesijaudinu, kad tarp jų gali kas nors nutikti, bet mane erzina vien mintis, kad ta kalė yra čia. Negalėjau jos pakęsti prieš Chan ir Felix gryžtant į Australiją, negaliu jos pakęsti tik dar labiau jiems gryžus.
- Ką? - jis paklausė pilnai išsitiesdamas ir atsisukdamas visu kūnu į mane. Jis ranką pridėjo prie savo krūtinės, prispausdamas raktelius.
- Girdėjai mane. - pavarčiau akis ir apsisukau eiti bet jis sugavo mano ranką per alkūnę ir atsukęs mane į save, prisitraukė prie savo krūtinės į tvirtus gniaužtus, iš kurių negalėjau pasprukti.
- Jei pasakiau tau, kad gryšime drauge, reiškia mes gryšime drauge. - jis atsisuko į Jade. - Atleisk man dėl to kaip viskas pasisuko, bet tau reiktų nuslopinti savo fanatizmą. Tai tau tikrai ne į naudą. - jis ištiesė jai nosinaitę ir apjuosęs ranka mano juosmenį, pradėjo lydėti išėjimo link.
- Moku eiti ir pati, ačiū. - pasakiau pajautusi silpną stumtelėjimą.
- Atleisk, nenoriu, kad viskas baigtūsi muštynėmis. - nusijuokiau iš jo žodžių.
- Rimtai? Prašyčiau. Tik ne su JA dėl tavęs muštis. - prunkštelėjau.
- Rimtai dėl manęs eitum muštis su kita mergina? - jis silpnai nusijuokė.
- Priklauso. - apsimečiau, kad galvoju.
- Nuo ko? - jo juokas šiek tiek sustiprėjo.
- Nuo to ar ji labai priekabi ir ar tau tai patinka. - jis garsiai nusijuokė.
- Tuomet muštis tau neprireiks. - stengiausi sulaikyti šypsena. Mano nuotaika šiek tiek pagerėjo. Tik išėjus pro duris jis greit mane apsuko ir apkabinęs mano liemenį, prisitraukė prie savęs.
- Niekada nesakyk niekada, mažuti. - apkabinau jo kaklą rankomis.
- Mmmm, pasakyk tai dar kartą. - jis seksualiai prikando savo apatinę lūpą. Nesusivaldžiau ir sujungiau mūsų lūpas.
- Jūsų negalima palikti vienų. Gal jau važiuosim? Man darosi šalta. - sudejavo iš nepasitenkinimo Hyunjin. Nusijuokėme ir atsitraukėme vienas nuo kito.
- Važiuokim. - sukikenau ir priėjau prie automobilio. Chan, pribėgęs, atidarė man keleivio dureles. Tai šiek tiek išmušė mane iš vėžių, todėl lėtai įlipau į automobilį, niekaip negalėdama nustoti juo gerėtis. Jis uždarė dureles ir apėjęs automobilį, įsėdo į vairuotojo vietą. Pradėjęs važiuoti, jis uždėjo savo ranką man ant šlaunies ir šiek tiek ją spustelėjo. Šūdas. Kas vyksta? Per mano kūną nusirideno šiurpuliukai ir aš atsilošiau į sėdynės atlošą. Mėgavausi kelione, o jis savo rankos nepatraukė visą kelią namo. Tiesiog klausėmės per radiją grojančių dainų melodijų.
Gryžus namo ir įėjus pro namų duris, Chan atrodė kažko laukia, lyg nebūtų užtikrintas kas bus toliau. Papurčiau galvą.
- Ko tu lauki? Renkis ir eime ko nors užkasti. - Chan papurtė galvą nusišypsodamas ir nusiaudamas batus. Nuėjau į virtuvę, o jis atsekė mane.
- Taigi buvome užkandinėje. - jis atsistojo ir pasirėmė į vieną iš virtuvės spintelių, kol aš knisausi šaldytuve.
- Tu gal ir turėjai laiko pavalgyti. Norėsi užkasti ar ne? - suburbėjau ir uždariusi šaldytuvą, norėjau patikrinti užkandžių spintelę, bet praeinant pro jį, Chan čiupo mane už liemens ir prisitraukė prie savęs.
- Mielai užkasčiau. - jis sumurkė ir pasilenkęs sulietė mūsų nosis. Galėjau jausti jo kvėpavimą.
- Ką būtent turi galvoje? - atsakiau lygiai taip pat.
- Ohh, mažute. Pradėkime nuo tavęs ant šios spintelės tyliai alsuojančios man į ausį. - jis prikando lūpą.
- Mhhh. Koks pagrindinis patiekalas? - įvėliau savo pirštus jam į plaukus.
- Tai tu po manimi, tariant mano vardą, kai tave užpildau. O desertui.... - jis puikiai moka kalbėti nešvankiai.
- Taip? - tai skambėjo labiau kaip gilus atodūsis.
- Tavo balsas, maldaujantis manęs nesustoti.
- Kaip tu gali visą dieną būti toks mielas ir švelnus, o likus dviese, toks nešvankus - pasakiau ir nebeištvėrusi sujungiau mūsų lūpas. Chan čiupo už mano šlaunų ir pasodinęs mane ant virtuvinės spintelės, įsitaisė tarp mano kojų. Jam pradėjus bučiuoti mano kaklą, išleidau tylią dejonę. Jis iš lėto pradėjo atseginėti mano marškinėlius, o aš šiek tiek atsitraukiau, duodama jam pilną priėjimą. Pašalinęs mano marškinėlius, jis atsegė mano liemenėlę ir numetęs ją ant grindų, gryžo prie mano kūno glamonių. Noriu pajausti jo odą. Man to reikia. Rankomis užkabinau jo marškinėlius ir truktelėjus į viršų, su Chan pagalba, juos pašalinau.
- Mažute, tik su tavimi ir dėl tavęs. - jis sualsavo į mano kaklą. Sudrebėjau jo rankose. Viena ranka jis kilstelėjo mano sijoną į viršų ir užkabinęs pirštais kelnaičių kraštą, pradėjo jas tempti žemyn. Šiek tiek kilstelėjau užpakaliuką, kad jis nevaržomai galėtų jas numauti. Joms dingus, atėjo laikas kelnėms pasišalinti. Degiau noru jį pajausti. Nuleidusi rankas atsegiau jo diržo sagtį ir džinsų sagą.
- Ups. - pasakiau nusišypsodama ir prikasdama apatinę lūpą.
- Gabriella Jackson, kur jūsų padorumas? - jis apsilaižė savo lūpas.
- Jis gryš, kai pagaliau tave pajausiu. - atsidusau. Chan vyzdžiai išsiplėtė. Jis užkišo rankas už mano užpakaliuko ir kilstelėjo juos į sau patogią poziciją. Jam pasistūmėjus, jis pagaliau atsidūrė manyje. Užverčiau galvą į viršų ir nagais įsikibau į jo nugara. Šūdas, kaip malonu. - Chan. - mano lūpas paliko dejonė.
- Priversiu tave rėkti mano vardą, mažute. - jis pakuždėjo man į ausį. Kas jis ir kur dingo Chan? Jo tempas greitas ir pastovus. Aš kraustausi iš proto. Mano dejonės pagarsėjo kai Chan alsavimas atsimušinėjo į mano ausies būgnelį ir tai geriausias dalykas mano gyvenime. Nespėjau sureaguoti, kai Chan atsitraukė, nukėlė mane nuo virtuvės spintelės ir apsukęs, ant jos paguldė mano viršutinę kūno dalį. Viena koja šiek tiek praskietė mano kojas ir netrukus jis vėl buvo manyje. Jo dominavimas mane užveda. Tai taip seksualu.
- Chan, prašau.. - atrodo negalėjau suregsti nei sakinio. Netrukus pajutau pliaukštelėjimą per savo užpakaliuką ir mano lūpas paliko garsesnė dejonė. Jis vieną ranką uždėjo ant mano kaklo ir švelniai parsitraukė mano kūną prie savo krūtinės. Jo judesiai sulėtėjo ir pagilėjo, kas tik dar labiau varė mane iš proto.
- Pasakyk man, kaip tau gera. - jis sušnabždėjo pabučiuodamas mano kaklą.
- Chan tiesiog nesustok. Tai taip suknistai..... šūdas - aiktelėjau, kai jis atliko staigų judesį į mane.
- Kaip stipriai to nori? -jis sukando mano kaklo odą ir aš žinau, kad jis laukė minutės, kada galės mane paženklinti savo.
- Neerzink manęs. - suurzgiau, o jis seksualiai nusijuokė. Jaučiau jį pusluojant savyje ir nebegaliu daugiau išlaikyti malonumo bangos, kuri nori išsiveršti.
- Noriu tave išgirsti. - su jo žodžiais, pro mano lūpas, išsiveržė garsi dejonė ir aš sudrebėjau jo glėbyje. Chan suspaudė mane tvirčiau ir garsiai atsiduso. Dievinu tai, kaip jis išreiškia pasitenkinimą.
- Manau kažkas man ruoš maistą. - nusijuokiau. Pasigirdo ir Chan juokas. Atsisukusi paėmiau iš jo rankų savo liemenėlę ir užsidėjau. Jis norėjo užsivilkti savo maikutę, bet atėmiau ją iš jo. Parodžiau jam liežuvį, o jis tik nusivaipė pasijuokdamas ir praeidamas pro mane, pliaukštelėjo man per užpakalį. Norėčiau dėl to pykti, bet tiesiog negaliu. Galėčiau prie to priprasti.
- Ko norėtum? Pasakyk ir viskas bus tavo. - užsivilkau jo maikutę ir nusismaukiau sijoną žemyn. Jis priėjo prie manęs ir pasilenkęs šlapiai mane pabučiavo. Atrodau lyg apačioje išvis nieko nevilkėčiau, viską uždengia jo marškiniai. Chan užsivilko kelnes ir nesivargino ieškoti, kuo prisidengti krūtinę, dėl ko visiškai neketinu skūstis. Seksualus ir karštas vaikinas, mano virtuvėje, be marškinėlių, gamina man maistą. Kas gali to nenorėti?
- Hmmmm, pradžiai arbatos, tuomet keptos šoninės ir kiaušinių, o po to šokoladinių ledų tavo glėbyje prie filmo, kuris mums bus visiškai neįdomus. - vardinau neužsičiaupdama. Jis plačiai išsišiepė ir pradėjo darbuotis. Visą laiką jį stebėjau. Noriu to. Noriu kiekvieną dieną prabusti ir matyti jį šalia manęs, miegantį. Noriu matyti jį savo virtuvėje ruošiantį mums pietus. Noriu užmigti jo glėbyje. Man nepatinka kai jis išvažiuoja.