RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch23. I'll have fruit tea.

- Aš nežinau. Šiandien turėtų skambinti vaikinai. Turėtum atvažiuoti pas mane, manau jie apsidžiaugtų tave pamatę. - kalbėjo Felix.
- Aš nežinau, ar ten bus Chan? - kramčiau apatinę lūpą. Taip, aš nusprendžiau jo vengti. Ryte jis pažadino mane su bučiniu į kaktą, pranešė, kad jis turi darbo, todėl turi išvažiuoti. Viskas darosi per daug tikra ir tai mane gazdina.
- Na taip, jis taip pat pasiilgo vaikinų. Tarp judviejų vis dar karas? - jis atsiduso.
- Taip. Ta prasme, ne. Aš nežinau. Viskas labai keista. - kalbėjau neužtikrintai.
- O ne. Kas nutiko? - girdėjau kaip jis delnu trenkė sau per kaktą.
- Seksas nutiko. - stengiausi tai pasakyti kiek galima tyliau, kad kavinės lankytojai to negirdėtų.
- Ką????? - jis užtęsė šokiruotas.
- Žinau, žinau. - atsidusau ir pasikasiau žandą. Gurkštelėjau kavos.
- Kada tai nutiko? Maniau nekenčiat vienas kito. - jo balsas plonesnis nei įprastai, kas reiškia, kad jį tai labai nustebino.
- Vakar. Jason parvežė mane namo ir na... kaip čia pasakius. Man buvo labai karšta, o mintys sukosi apie Chan ir..... šūdas, jis tikriausiai girdėjo. - trenkiau kakta į stalelį.
- Girdėjo ką? - jis kalbėjo lyg būtų labai paskalas mėgstanti geriausia draugė.
- Aš pravėriau svetainės langą ir.... nežinau kiek laiko jis ten buvo, bet.... ketverius metus neturėjau jokių lytinių santykių. Norėjau tiesiog nuleisti garą ir... na... - pradėjau mikčioti.
- Viskas gerai, Gigi. Mes suaugę. Tu stengeisi save patenkinti seksualiai ir kas buvo toliau? - jis atrodė labai suinteresuotas šia istorija.
- Pasigirdo labai garsus beldimas į duris, atidariau, ten stovėjo Chan. Jis paklausė ar aš viena ir tada jis mane pabučiavo. Na ir tuomet viskas ėjo iki pabaigos. Nežinau, negėjau savęs kontroliuoti. Aš tokia kvailė. - pasakojau ir jaučiausi gėdingai. Felix kurį laiką patylėjo.
- Jausmai gryžo, tiesa? - jis pasakė ramiai.
- Taip... Felix aš bijau. Žinau, kad pavojaus mums būti kartu nebėra, bet..... kas bus kai jis sužinos, kad jis buvo vaiko tėvas? Niekada neturėjau tokių didelių paslapčių. - atsidusau.
- Tau reiktų nustoti jaudintis ir tiesiog viską jam pasakyti. Žinai koks jis. Žinau ir aš. Jei jis toks vyras kokiu jį laikau, tuomet viskas išsprendžiama. Žinoma gali nutikti visokių nesamonių, bet tik iki kol informacija bus įsisavinta. Taip, tai didelis dalykas, bet jis nusipelnė žinoti. Jis buvo ne tik tavo, Gabriella, bet ir jo. - jis teisus, bet nežinau ar esu tam pasiruošusi, be to, jis gali pasakoti ką nori, faktų niekas negali pakeisti.
- Chan su Jade, o aš su Jason, Felix. Gyvenimas juda į priekį. - pasakiau, pati negalėdama patikėti savo žodžiais.
- Tik prašau neverskit manęs rinktis. Prie jūsų dramos aš neprisidėsiu. Chan ir taip pasius jei sužinos, kad aš viską žinojau apie tai, kas vaiko tėvas ir nieko jam nesakiau. - girdėjau jo balse nerimą. Jis skambėjo nervingai.
- Nesijaudink, kalta tik aš ir... - jis nutraukė mane.
- Ne. Kaltas Benjamin. Ne tu. Jis. Tai nėra tavo atsakomybė, tai tavo praradimas. - tylėjau. Jis teisus. Nekenčiu kai jis būna teisus.
- Aš turiu eiti dirbti. Pasikalbėsime vėėėėė... - nutesiau atsisukusi pažiūrėti, kas įėjo į kavinukę.
- Kas? Tau viskas gerai? - jis pradėjo panikuoti.
- Taip. Atsimeni kai sakiau, kad jausmai jam gryžo? Na pamiršk. Man sakė, kad turi darbo, o dabar jis ir Jade, sulipę vienas su kitu, atėjo atsigerti kavos. - suurzgiau.
- Gigi nesikarščiuok. Aš pats jam spirsiu į veidą, sutarta? - susijuokiau.
- Ne, viskas gerai. Jei reikės, pati išspardysiu jiems užpakalius. - Felix išleido bučinuko garsą ir aš tai pakartojau, tuomet skambutis baigėsi. Nunešiau purviną puodelį prie nešvarių indų ir atsistojau prie kasos.
- Labas, Gabriella. Noriu tave su kai kuo supažindinti. Tai mano vaikinas Chan. - prakalbo Jade vos priėjusi prekystalį.
- Man tikrai negali būti labiau neįdomu. Ko norėsit? - pasakiau be jokių emocijų. Taigi, vaikinas.... įdomu, kuriai jis meluoja.
- Man vaisinės arbatos. - Chan patraukė savo ranką nuo Jade juosmens, o ji šiek tiek atsitraukė ir alkūnėmis pasirėmė į stalą. Atrodė lyg Chan būtų labai nejaukioje situacijoje. Taip žinoma, išdulkink mane ir bėk pas savo peteliškę.
- Kodėl tokia nepatenkinta? - Jade nusišypsojo pasukdama mano plaukų sruogą tarp savo pirštų.
- Prisiekiu, tu kas kart bandai mano kantrybę. - atsidusau ir nusisukusi pradėjau daryti arbatą.
- Awwww, Gabriella, neturi ko pavydėti. Kadanors ir tu kažką surasi. - ji sukikeno. Prisiekiu, jei ji tars dar bent žodį, rausiu į snukį.
- Pavydėti, brangioji, neturiu ko, o ir ieškoti man nieko nebereikia. - nusišypsojau padėdama arbatos puodelį ant stalo, kad Chan galėtų jį pasiimti. Chan atrodė labai nepatenkintas ir įsitempęs.
- Ohhh tiesa. Jason. Jei tau rūpi mano nuomonė, tai jis nevykėlis. - nebeturiu kantrybės, aš ją sudraskysiu.
- Savo nuomonę, pasilaikyk sau. Bent žinau, kad jis su tavimi nemiegojo, o tu, ar gali pasakyti tą patį? - nusišypsojau. Chan paspringo savo arbata.
- Ką turi omenyje? - ji pasimetė ir atsisuko į Chan.
- Paklausk savo vaikino, aš turiu dirbti. - nusijuokiau ir apėjusi stalą pradėjau tvarkyti purvinus stalelius. Girdėjau kaip Jade kamantinėja Chan ir kaip jis bando pasiiaškinti, kad jis nieko nežino ir aš tik stengiuosi ją suerzinti. Tiesa pasakius, tikiuosi kad jis pasprings jos seilėmis. Melagis.