RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch28. What happened last night?

Felix POV

Sėdėjau virtuvėje ir gėriau kavą. Gabriella neatsakė į mano skambučius ar žinutes visą naktį. Jaučiuosi išsekęs. Galbūt prieš 10 minučių gavau jos žinutę, kad jai viskas gerai ir, kad ji nori pabūti viena ir viską apgalvoti. Tiesa pasakius, tikėjausi, kad tai ji iškrės kokią kvailystę, tačiau tai buvo Chan. Prisiekiu, kaip vaikų darželis. Reikia tik spėti paskui juos lakstyti. Gabriella su viskuo susitvarkė kaip tikra suaugusi moteris. Ji tapo tokia subrendusi. Jai nebereikia manęs taip kaip ankščiau, bet džiaugiuosi, kad ji leidžia dalyvauti jos gyvenime. Mano apmąstymus nutraukė į virtuvę įėjęs Chan. Pykstu ant jo. Suprantu, aš vos ne artimiausias jo draugas ir slėpiau nuo jo tokią paslaptį, jam leidžiama pykti, tačiau nesuprantu kam reikėjo sėdėti ir pasakoti, kaip jis apsisprendęs siekti, kad Gigi vėl būtų su juo, o paskui pasiguldyti Jade, vos iškilus sunkumams. Nors jam ir 30, bet tai aš suprantu, kad jis elgiasi šūdinai.
- Umm.... Labas rytas. Galbūt..... Galbūt galėtum paaiškinti ką mano lovoje veikia Jade su mano marškiniais? - Chan pasikasė pakaušį.
- Nežinau, Chan. Ką gali veikti pusnuogė mergina tavo lovoje ankstų rytą? - suburbėjau.
- Šūdas. Atrodo lyg viską sapnavau. - jis rankomis pasirėmė į virtuvės spintelę ir nuleido galvą.
- Na, tai būtų lengviausia, ar ne? - atsistojau ir praėjęs pro jį, nunešiau puodelį į kriauklę.
- Ko tu širsti? Ne tu ką tik sužinojai apie savo niekada negimusį vaiką. - jis suburbėjo taip pat.
- Ir todėl pačiam reikia elgtis vaikiškai? Nedrįsk daugiau šalia manęs minėti Gabriellos vardo, Chan. Ji to nenusipelnė, nesvarbu kaip ilgai ji būtų viską slėpusi. Išvažiuodama iš Korėjos ji net nežinojo, kad laukiasi. Tai ji sužinojo tik gryžusi į Australiją, tuomet jos tėvas ją primušė iki sąmonės netekimo, o ligoninėje ji sužinojo, kad prarado vaikelį. Žinojai, kad jos tėvas ja naudojosi, lyg asmenine gyva pelenine? Gesindavo savo nuorūkas jai į klubus? Turėjai pastebėti randus. - pakėliau balsą. - kai ji man pasakė, kad jos jausmai tau gryžo, pagalvojau, eureka. Jie vėl bus laimingi. Dabar matau, kad nenusipelniai, kad tokia kaip ji, būtų šalia tavęs.
- Ji nežinojo? Kai išvyko, ji nežinojo apie nėštumą? Ir ji tau sakė ką? - jo galva pakilo į viršų ir šiek tiek pasisuko į mano pusę.
- Jei būtum leidęs jai kalbėti, ji būtų tau tai pasakiusi, o dabar, gryšk pas savo merginą ir susirink jos drabužius iš svetainės. Net neketinu jų liesti. Ir nesiartink prie Gigi. Ji nusipelnė būti laiminga. - tai pasakęs išėjau iš virtuvės ir nužingsniavau į savo kambarį. Girdėjau balsus, bet man visai nusispjauti.

Chan POV

Gryžau į kambarį, ten, jau atsibudusi stovėjo Jade. Ji vis dar buvo su mano marškiniais.
- Parnešiau tavo drabužius. - pasakiau, padėdamas drabužius ant lovos. Ji pirštų galiukais, atbėgo pas mane ir rankomis apsivijo kaklą.
- Labas rytas ir tau. - ji sukikeno. - kodėl toks ankstyvas? Norėjau su tavimi dar apsikamšyti lovoje.
- Jade.... aš nelabai.... kas nutiko praetą naktį? - stengiausi teisingai suformuluoti sakinį, kad jos neįžeisčiau.
- Nieko neprisimeni? - ji nustebo.
- Prisimenu tik tiek, kad prisigėriau ir paskambinau tau. - pasitryniau delnais akis.
- Taip. Aš atvažiavau, tu buvai girtas. Mes pasikalbėjome, tada viskas įkaito. Mes pradėjome glamonėtis ir tuomet atvažiavo tie du. Norėjai viską perkelti į kambarį, kad mums dau.... - nutraukiau ją.
- Palauk. Tie du? Kas tie tie? - ne, ne, ne. Nesakyk. Nesakyk.
- Gabriella ir tas šviesaplaukis tavo draugas. - ji truktelėjo pečiais. Šūdas. Sumautas šūdas. Na ir prisidirbau mėšlo į valias. Reiškia ji žino, kad buvau su Jade ir su ja miegojau. Ant visos velniavos, dar ir tai. - jai išvažiavus, jis pradingo kažkur namuose, o mes persikėlėm į tavo miegamąjį. Nuėjau į vonią persirenkti, o kai gryžau, tu jau miegojai. Nurengiau, apkamšiau ir nuėjau miegoti.
Jaučiau kaip nuo širdies nusirideno didžiulis akmuo. Taigi, vis dėl to aš su ja nemiegojau. Tai gerai. Tai labai gerai. Nenoriu net pagalvoti ką galėjo pamatyti Gabriella. Ką ji išvis čia veikė?
- Galbūt tai ir gerai. - atsidusau. Jade netikėtai mane apžergė ir atsisėdo man ant kojų.
- Na, mes istorijos pabaigą galime pakeisti dabar. - Ji pajudino savo užpakaliuką, sudarydama trintį tarp mano tarpkojo ir jos apvalumų. Ji permetė plaukus ant vieno peties, kad matytūsi jos kaklas ir prasegė tris marškinių sagas, jog matytusi, kad ji be liemenėlės. Keista, bet manęs tai nejaudina. Ji graži ir jos kūno formos tikrai dailios, bet..... kažkas ne taip. Jei tai būtų Gabriella, dabar kraustyčiausi iš proto.
- Atleisk, bet po valandos turiu susitikimą, todėl man reikia važiuoti ir pasiruošti. Aš tau paskambinsiu. - melavau ir dėl to iš tiesų jaučiausi blogai. Norėjau tik panervinti Gabriellą ir pats paslydau ant tos pačios banano žievės.
- Viskas gerai, aš tik greit persirenksiu ir važiuosiu. Žinau kaip sunkiai dirbi. Pinigai veltui į kišenę nekrenta. - ji šyptelėjo ir pakštelėjo man į lūpas. Žinoma. Pinigai. Man reikia pasikalbėti su Gabriella. Dėl visos šios sumaišties, kaltas esu aš. Felix sakė, kad jos jausmai man sugryžo, bet dėl mano vaikiškumo ir karštakošiškumo, ji tikriausiai net nebenorės būti šalia manęs, ką jau kalbėti apie buvimą su manimi. Aš toks asilas.
Jade, pagriebusi savo drabužius, nuskubėjo į vonią. Mane išgazdino greitas Felix įsiveržimas į kambarį.
- Jie atvyksta! Šūdas, Chan, jie atvažiuoja. - jis buvo be proto laimingas.
- Kas? - susiraukiau ir atsistojau.
- Hyunjin, Han ir Lee Know! Jis sušuko.
- Rimtai? Negali būti. Netikiu. - pakračiau galvą.
- Žiūrėk. - jis atkišo man savo telefoną. Ten buvo vaikinų nuotrauka prie lėktuvo lango, o apačioje parašyta "Australija, mes atvykstame. Felix kepk braunius". O šūdas.
- Bet kodėl aš apie tai nieko nežinojau? Kodėl jie nepranešė man?- mačiau kaip ištysta jo veido mina. - Kas?
- Man reikėjo iškart perskaityti žinutes. Jie norėjo padaryti tau staigmeną, bet aš viską sugadinau. Pranešiu, kad tu jau žinai. - jis pradėjo kažką rašyti telefone.
- Ne! Palauk. Nieko nesakyk, mes nustebinsime juos. - plačiai išsišiepiau.