RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch35. Gabriella, you're a very good lier.

Chan POV

- Kodėl tu taip ilgai krapštaisi? - suburbėjau vos įsėdus į automobilį.
- Todėl, nes kitaip nei tu, savo santykių dar nesuknisau ir nesistengiu to padaryti. - Felix pavartė akis. Atsidusau pasiduodamas. Jis užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Į ausis įsikišau ausinukus. Įdomu ar ji supyks sužinojusi, kad reikalavau vykti jos pasiimti kartu? Nemanau, juk mes draugai? Nors tai ir nelabai man tinka, noriu, kad ji būtų tik mano, todėl stengsiuosi šį statusą pakeisti. Telefone įsijungiau Gabriellą, dainuojančią mūsų studijoje. Šį įrašą peržiūrėjau jau milijonus kartų, tačiau kiekvienas kartas tik dar malonesnis akims. Žinau, kad dabar ji dainuoja Joe užkandinėje, bet šios dainos įrašinėjimas ir tai, kad ji pasitikėjo manimi su tokia didele paslaptimi, man reiškia labai daug. Tuo šis įrašas ir įpatingas. Kaip Gabriella jau minėjo, buvome tik aš ir ji. Pajaučiau kumštelėjimą į petį. Išsitraukiau ausinukus ir atsisukau į jį nesupratusiu žvilgsniu.
- Tau viskas gerai? Pusvalandžio trukmės kelionė, o tu net nepastebėjai kaip atvykome? - Felix nusijuokė pažiūrėdamas į mano telefoną. - Ar čia Gigi įrašų studijoje?
- Ne, tai tik filmukas iš tik tok. - prunkštelėjau. Jei Gabriella jausis patogiai, ji papasakos ir jam. Tiesa pasakius, esu nustebęs, kad jis dar nežino šios paslapties.
Išlipome iš automobilio, Felix ją užrakino ir patraukėme prie pagrindinio įėjimo. Felix palenkė durų rankeną ir durys atsidarė.
- Prašiau jos jų neužrankinti. - palinksėjau ir įėjome į vidų. Čia buvo velniškai tylu. Taip tylu, lyg nieko nenūtų namuose. Felix truktelėjo pečiais ir patraukėme virtuvės link, tačiau mūsų dėmesį patraukė svetainė. Ten ant sofos neramiai miegojo Gabriella. Jos lūpos buvo šiek tiek pravertos, šlaunys stipriai suspaustos, o kvėpavimas nepastovus. Šūdas.
- Felix, man regis ji sapnuoja viemą iš TŲ sapnų. - tyliai jam sušnabždėjau.
- Uhh, Chan. - jos lūpas paliko tyli dejonė. Šūdassss. Ji sapnuoja erotinį sapną su manimi. Felix staigiai atsisuko į mane, jo lūpos buvo suformavusios O raidę. Papurčiau galvą. Jaučiuosi laimingas, kad ji tai sapnuoja su manimi. Tai reiškia, kad pasąmoningai ji manęs vis dar nori.
- Umm... manau turėtumėme ją pažadinti, negražu šitaip stebėti. Atrodome kaip iškrypėliai. - pasakiau apsilaižydamas lūpas, vieną jų prikasdamas ir nusišypsodamas.
- Tu teisus. Eik. - jis stumtelėjo mane prie jos.
- Ką? Kodėl aš? Tu jos geriausias draugas. - aš stumtelėjau jį.
- Chan, nebūk mažas vaikas, eik. - jis vėl stumtelėjo mane. Iškėliau rankas pasiduodamas ir priėjęs prie sofos, lėtai ant jos atsisėdau. Uždėjau ranką Gabriellai ant peties ir švelniai ją pakrutinau. Netrukus jos dailios akutės prasimerkė ir šiek tiek pakilusi, pasirėmė į alkūnę, o kita ranka pasitrynė akis.
- Ką čia veiki? - ji kreipėsi į mane. Tik vėliau ji pastebėjo Felix. - Jūs vyručiai visuomet pasirodot netinkamu metu.
- Tikrasis klausimas ar mums užsiminti apie tavo sapnus? - Felix nustatė kvailą šypsenėlę. Gabriellos akys išsipūtė ir ji pažiūrėjo į mane. Stebėjau ją bet nesusilaikęs sukikenau. Tada ji vėl atsisuko į Felix ir vėl į mane.
- Sutariam, kad to niekada nebuvo? - ji kilstelėjo antakius.
- Sutarta. - pasakėme kartu su Felix ir abu nusijuokėme.
- Galime važiuoti? - Gabriella pakilo nuo sofos.
- Tiesa sakant.... kaip čia pasakius. - Felix pasikasė savo pakaušį.
- Kas dabar? - pavarčiau akis ir atsistojau.
- Ar jūs nieko prieš jei nuvažiuosiu iki parduotuvės. Visai užmiršau apie šokolado gabaliukus. - jis nejaukiai sukikeno.
- Neeeeeeeeeeee. Nevažiuosiu jei brauniuose nebus šokolado gabaliukų. Tai nusikaltimas prieš žmoniją. - Gabriella lyg mažas vaikas, sukryžiavo rankas prie krūtinės ir nusuko veidą į šalį. Tai man pasirodė labai miela.
- Važiuok, mes palauksim. Jei tu nieko prieš? - atsisukau į Gabriella, o ši linktelėjo.
- Greit gryšiu, neprisivirkit košės vaikai. - Felix pamojavo ir patraukė kolidoriaus link. Girdėjome tik užsidarančių durų garsą. Gabriella nužingsniavo į virtuvę, o aš žinoma sekiau iš paskos.
- Nori arbatos? - ji paklausė visu kūnu atsisukdama į mane.
- Taip, būtų neblogai, ačiū. - palinksėjau ir ji pradėjo ją daryti. Stebėjau kiekvieną jos judesį. Prisiekiu, ji tikra tobulybė. Nesvarbu kaip stipriai stengėsi jos tėvas, bet jam nepavyko sugadinti šios būtybės.
- Nustok mane nužiūrinėti. - ji prabilo. Šyptelėjau nors ji to ir nematė.
- Juk žinai, kad negaliu to padaryti. - apsilaižiau lūpas.
- Chan, mes jau kalbėjome apie tai. - ji atsiduso ir atsisuko į mane.
- Tik ne tuomet kai sapnuoji, jog liečiu tave. - pasakiau, o ji užmerkė akis ir giliai įkvėpė.
- Tai ką sapnuoju, tik mano reikalas, be to, iš kur trauki, kad sapnavau tave? Galbūt sapnavau Jason. - ji bandė apsimesti lyg aš nebūčiau girdėjęs jos aimanuojant mano vardą. Atsistojau ir priėjau arčiau jos. Gabriellos kūnas įsitempė.
- Gabriella, tu puiki melagė, kas kart tai darai vis geriau. - pažiūrėjau tiesiai jai į akis.
- Kodėl manai, kad meluoju? - ji kilstelėjo antakius.
- Nes aš geriau žinau kaip tave mylėti, Gabriella. Kitaip tavo putlios lūpytės, netartų mano vardo. - pasilenkęs tyliai pasakiau jai į ausį ir iš už jos nugaros paėmiau savo arbatos puodelį, tuomet apsisukau ir prisėdau prie stalo. Ji vis dar stovėjo sustingusi ir žiūrėjo į mane. - Ačiū už arbatą. - mirktelėjau jai atsigerdamas. Gabriella nurijo susikaupusias seiles ir nusisuko, atsukdama man nugarą. Paskui sekė uždaromų durų garsas.
- Turiu, galim važiuoti. - jis parodė į keturis pakelius šokolado gabaliukų rankoje ir apsižvalgė.
- Kas? - paklausė Gabriella.
- Tiesa sakant, maniau rasiu jus pusiau nuogus ant spintelės, bet tai irgi tinka. - Gabriella į jį paleido iš medinio šaukšto, o šis garsiai juokdamasis kažkur nubėgo.
- Jūs visada taip? - paklausiau nusinešdamas ir išsiplaudamas puodelį.
- Tik tada kai tu čia. - ji parodė liežuvį. Prieš akis prabėgo epizodas kaip Gabriella bėga nuo Felix ir slepiasi už manęs, kad šis jos nepagautų. Tai juokinga, bet miela tuo pačiu metu.
Visą kelią turėjau klausytis Felix ir Gabriellos ginčo apie braunių kepimo laiką. Viskas baigėsi tuo, kad Felix paklausė kiek kartų Gabriella yra kepusi braunius ir ši užsičiaupė, bet po akimirkos atrėžė "Tam esi tu." Parvažiavus namo, stengiausi nepakliūti į akis. Man vis dar patinka stebėti juos kartu, o Gabriella tiesiog padaro viską dar geriau. Po braunių tešlos gamybos, jie maždaug valandą laiko šveitė virtuvę nuo miltų ir kakavos, bet kažkokiu keistu būdu, tai stebėti buvo malonu. Kol Felix ir Gabriella buvo užėmę apartamentų vonias, aš ir vaikinai, braunius ir kitus užkandžius, sudėjome ant svetainės stalelio, o Han ir Hyunjin pradėjo filmo paieškas. Gryžus Felix ir Gabriellai, kuri buvo apsirengusi Han drabužiais, visi susėdome ant sofos filmo peržiūrai. Kad ir kaip tai keista, bet Gabriella atsisėdo šalia manęs. Tai mane nustebino, tačiau jokiu gyvu nesiskundžiu, jei tik ji nuolatos bus taip arti manęs. Filmui įpusėjus, Han jau snūduriavo ant Lee Know peties, o Hyunjin švelniai glostė jam ant kelių buvusią Felix galvą, o jis jau seniai miegojo, tačiau nei vienas nesijudino. Gabriella šiek tiek pasimuistė vietoje ir perkėlė abi savo kojas per manąsias, o galvą atrėmė į mano petį. Sustingau ir bijojau pajudėti, kad tai nepaskatintų jos pasitraukti. Išgirdęs gilų atodusį, pažiūrėjau į ją. Ji saldžiai miegojo, sukryžiavusi rankas ties krūtine. Kūną vėl sukaustė sąstingis, kai ji pakėlė galvą ir patrynė savo nosytę man į petį. Dieve, jei ji taip būtų padariusi Hyunjin, jis jau būtų miręs. Švelniai tepštelėjau Lee Know į petį.
- Hey, manau metas visus suguldyti. Padėsi man? - jis linktelėjo ir švelniai pakėlė Han galvą. Jis kiek pramerkė akis. Lee Know pašnabždėjo kažką jam į ausį ir Han susižovavęs, palinksėjo ir iš lėto atsistojo. Hyunjin supratęs, ką bandome padaryti, lygiai tą patį padarė su Felix. Likau aš ir Gabriella. Atsargiai išlindau iš po jos kojų ir švelniai paėmiau ją į rankas. Ji savo rankutėmis apkabino mano kaklą.
- Kur einame? - ji sumurmėjo.
- Miegoti, mažute, miegoti. - švelniai jai pasakiau ir atsargiai pravėriau savo miegamojo duris. Priėjęs prie lovos lėtai ją paguldžiau. Apklojau ją anklode ir apsisukau eiti, bet ji pagavo mano ranką.
- Kur eini? - ji lėtai pramerkė akis, tačiau neatrodė, kad ji pabudusi.
- Miegosiu ant sofos. - šyptelėjau jai ir pritūpiau šalia, kad mūsų veidai būtų panašiame lygyje.
- Pasilik. - ji vėl užmerkė akis. Lėtai atsistojau ir apėjęs į kitą lovos pusę, atsiguliau šalia. Neketinu miegoti, bet jei jai reikia manęs šalia, būten ten ir būsiu. Pasikišau vieną ranką po galva, o ji lėtai pasimuisčiusi, apsisuko ir padėjo savo galvą ant mano krūtinės. Ji bandė mane apkabinti, bet kai jai sukliudė antklodė, ji pasidavė. Man tikras dežavu.