RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch21. Come to me, baby.

Chan POV.

Liepiau jai jo nebučiuoti. Ji manęs neklauso. Stovėdamas prie durų, girdėjau kaip ji atidarinėja langus svetainėje. Galbūt įsitikinsiu, kad ji tikrai viena, todėl kiek galėjau tyliau apėjau namą iki svetainės lango, tikėdamasisi išgirsti kelis balsus, tačiau tai ką išgirdau pasiuntė šiurpą per visą mano kūną. Ji tyliai aimanavo ir dejavo. Šūdas. Tai taip karšta. Per užtrauktas užuolaidas nemačiau kas ten vyksta, tikiuosi ji viena. Jaučiuosi kaip iškrypęs persekiotojas. Tai visiškai nebūdinga man, bet regis jau seniai išsikrausčiau iš proto. Kodėl turėjau eiti prie to lango. Dabar nebegaliu savęs kontroliuoti. Ji turi būti mano. Tik mano. Priversiu ją rėkti mano vardą. Dieve padėk jei rasiu tą šūdą viduje. Išmušiu iš jo tą kreivą šypseną. Tik aš galiu ją liesti. Šūdas, man su galva negerai.
Gryžęs prie durų, stipriai į jas pabeldžiau. Man nusispjauti ar ji viena ar ne. Po kelių akimirkų durys atsivėrė. Priešais mane stovėjo Gabriella, ji giliai alsavo, o jos plaukai buvo šiek tiek suvelti.
- Ar tu viena? - pasakiau šiek tiek agresyviai.
- Ką tu čia veiki? - ji atrodė pasimetusi.
- Ar tu viena? Atsakyk man. - žiūrėjau tiesiai jai į akis.
- Taip, ką čia vei.... - nutraukiau ją, čiupdamas už jos kaklo ir prisitraukdamas bučiniui. Ji šiek tiek nustebo, tačiau atsakė į mano bučinį. Gabriella šiek tiek tempdama mane už marškinių, vedėsi paskui save. Išgirdau už savęs užsidarant lauko duris. Ji įvėlė savo pirštus man į plaukus ir šiek tiek juos timptelėjo. Šūdas, pasiilgau šito. Jos kūnas tobulai tinka mano rankose. Jos pirštai pradėjo atseginėti mano marškinių sagas. Kai galiausiai ji galėjo juos pašalinti, rankomis pradėjo tyrinėti mano kūną. Viena ranka čiupau jai už šlaunies ir užsikėliau ją ant savo liemens. Ranka laikydamas ją, kitą užkišau už jos palaidinės ir atsegiau jos liemenėlę.
- Eik į miegamąjį. - ji sukuždėjo prieš vėl sujungdama mūsų lūpas. Nesirūpinau uždaryti miegamojo durų. Ji gyvena viena, o jei ir kas nors sugalvos mums trugdyti, neidrįs to padaryti. Ji vienintelė moteris su kuria kadanors jaučiau tokią aistrą. Neketinu to prarasti. Ji nebepabėgs nuo manęs. Daugiau niekada. Numečiau ją ant lovos. Ji godžiai nužiūrėjo mane akimis ir prikando savo apatinę lūpą. Užguliau ją ir pradėjau glamonėti jos kaklą. Jos lūpas paliko aimana.
- Šūdas. - nusikeikiau. Tai mane tik dar labiau užvedė.
- Kas? - Gabriella atrodo vos kvėpavo.
- Tas garsas. - pasakiau ir kankinamai lėtai atsegiau jos džinsų sagtį. Užkišau savo ranką už jos kelnaičių ir pirštais pradėjau su ja žaisti. Jos nugara išsirietė. Ji tokia šlapia dėl manęs. Šūdas.
- Chan, prašau. - ji sudejavo. Žinau ko ji nori.
- Turi man pasakyti, Gabriella. - sukuždėjau jai į ausį. - Turi man pasakyti, ko nori.
- Tavęs, Chan. Noriu tavęs. - ji, kartu su duslia aimana, sukando mano kaklą. Šūdas, liks žymė.
- Pasakyk, kad aš vienintelis, Gabriella. - sukandau jos ausies spenelį ir pradėjau su juo žaisti.
- Tu vienintelis, Chan. Visada buvai tik tu. - jos atsakymas mane tenkino. Ištraukiau savo ranką iš jos kelnaičių ir pradėjau nurenginėti jos džinsus ir kelnaites, pašalinus juos, Gabriella atsisėdo ir rankomis pradėjo atseginėti mano diržą, savo dailiomis akytėmis žiūrėdama į mane. Šūdas. Šūdas. Šūdas. Pati kalta, jei rytoj negalės vaikščioti. Dingus mano džinsams, ji užsitraukė mane ant savęs. Šiaip ne taip pašalinau jos viršutinius drabužius ir pasilenkęs įsidėjau jos krūtų spenelį sau tarp dantų ir pradėjau liežuviu su juo žaisti. Jos ranka palindo po mano trumpikėmis. Šūdas. Vien mintis, kad tai ji, mane beprotiškai kaitina. Ji pažiūrėjo man į akis ir staigiai mus apvertė. Tai mane nustebino, tačiau ir sujaudino. Man patinka jos kontrolė, tačiau dabar dominuoju aš.
- Šūdas, Gabriella. Rytoj to gailėsimės. - atsidusau jai pajudinus savo ranką, o mano galva pakilo į viršų.
- Tuomet rytoj dėl to ir jaudinkimės. - ji pradėjo numaudinėti mano trumpikes.
- Juokinga. - prikandau lūpą ir nusišypsojau. Rankų pagalba, pakėliau viršutinę kūno dalį, kad galėčiau į ją pažiūrėti. Juos pašalinusi, ji norėjo vėl ant manęs užlipti, tačiau parverčiau mus, kad būčiau viršuje ir be jokio įspėjimo staigiu judesiu stumtelėjau save į ją. Gabriellos lūpas paliko garsus aiktelėjimas, o aš išleidau garsią dejonę. Kaip gera.
- O Dieve, Chan. - jos nagai sulindo į mano nugaros odą. Tai skausminga, bet gera tuo pačiu metu.
- Pasakyk tai dar kartą. - pasistūmėjau stipriau. Ši moteris varo mane iš proto. Ji dar kartą sukando mano kaklo odą. Žinau, kad liks žymių, bet man nerūpi. Jei ji to nori, ji gali mane pasiimti ir nesvarbu ar tai mane sunaikins.
- Chan, nesustok. - ji seksualiai sudejavo man į ausį. Šūdas. Nesuprantu ko taip ilgai laukiau. Rankomis pasirėmiau į lovą. Jos rankos tyrinėjo mano krūtinę. Užsikėliau jos kojas ant pečių ir šiek tiek sukandau jos blauzdą. Ritmas buvo greitas ir be galo malonus. - Chan, aš prie pat. - ji dusliai sušnabždėjo. Ir pats jaučiau artėjant pabaigą.
- Ateik pas mane, mažute. - dusliai pasakiau. Po dar keletos pasistūmėjimų, jos sienelės aplink mane susitraukė, kas privertė pasiekti viršūnę. Gabriella suvirpėjo po manimi. Praskiečiau jos kojas ir pasilenkęs, palikau šlapią bučinį ant jos krūties. Nusiridenau ir atsiguliau šalia.
Kurį laiką tiesiog tylėjome ir stengėmės atgauti kvapą. Kilstelėjau savo ranką tikėdamasis, kad ji prisiglaus, tačiau ji tik pažiūrėjo į mane.
- Juk žinai ką pasakysiu. - ji atsiduso.
- Žinau, tačiau bent šiandien apsimeskime, kad viskas yra gerai. Šią košę srėpsime rytoj. - tai pasakius ji prisislinko arčiau ir atsigulė ant mano krūtinės, rankomis apsivydama mano liemenį. Pasiilgau to.
- Dabar, kai galiausiai panaikinome seksualinę įtampą tarp mūsų, manau viskas stos į savo vėžes. - ji piešė nematomas figūras ant mano krūtinės.
- Prašau. Papasakok man. Kodėl mane palikai?